Goodbye

Oh baby tell me why you were so sweet to me

All night all day.

Why did you lend your hand to me

And even kissed me in the lips ?

Oh baby tell me why did you had to pretend

That you like me.

Why did you had to lie in to my eyes

That I'm the only one you want ?

In the end of tomorow

In the end of today.

I will feel sorry for you more

Than you will be sorry for me.

So bye bye for you now

Bye bye to your love.

Don't ever kiss me

Don't ever look in to my eyes.

Bye bye my daily love

Bye bye the one that I had feelings for.

I will make myself believe that it was fake

I will find someone else to give my heart to.

So bye bye for you now

Bye bye and let's not meet ever again.

Never think about me

And just forget my name.

Kai ims gęsti vakaro žara,
Kai šalimais neliks nieko artimo.
Neleisk sau užsimiršti apie tai kas buvo,
Neleisk pamiršti to, ką kažkada sugebėjai pajusti savoj širdy
...

Prisiminimai

Laikas bėga neišpasakytai greitai. Mes skubame, stengiamės kuo daugiau patirti, pamatyti, sužinoti, pasisavinti.

Per visą tą skubantį ir nelaukiantį laiką, mes kartais sugebame patirti tokių dienų, kokios jau buvo. Kurias mums malonu prisiminti, ir visai nesvarbu ar tada mes juokėmės, ar verkėm.

Būna, kad sukausto mus baimė žengti žingsnį ir išgyventi tai, ką jau kažkada patyrėm, bet tada reikia sau priminti, kad to kas jau buvo, niekada daugiau nebus.

Štai, kad ir vėl šiandien nueini į filmą, kurį žiūrėjai prieš kelis metus. Vėl užplūsta panašus jausmai, jaudulys, susidomėjimas ar nusivylimas. Tu galvoji - ir vėl bus kaip tada, bet...

Apsidairęs susivoki, kad filmo plakatas ne tas, kad atmosfera jau kita. Net žmonės supantys tave ne tie patys, jų veiduose ne tokios šypsenos, o į tave jau žvelgia ne tos pačios akys. Ir tu. Tu pats esi jau ne tas, kaip prieš kelis metus. Kai protas tai suvokia, širdis dar stengiasi neigti, ji bando tau sugrąžinti vadinamus prisiminimus apie tai, kas šiuo metu taip bendra su tuo kas buvo...

Pripažinkim, juk kartais tikrai yra malonu ir gera išgirsti ilgai negirdėtą dainą, senai skambėjusią melodiją, prieš daug laiko skaitytą eilėraštį ar citatą iš knygos. Kokie jausmai užplūsta vėl viską patyrus po kelių metu ? Liūdesys - kad to kas buvo jau nesugrąžinsi ? Sumišimas - kaip gi gali nesuvokti kas čia dabar darosi ? Laimė - kad tu turėjai galimybę visai tai patirti ?

Nežinau kaip kam, bet man galiausiai tikrai patinka prisiminti viską su šypsena. Net ir savo padarytas klaidas. Gal dėl jų ir verkdavau, bet kai praėjus laikui pažvelgiu atgal, suvokiu - tai buvo geriausios dienos, nesvarbu kas ir kaip. Man to trūks, nors ir dabar nėra blogai.

Tą naktį kai krito žvaigždės,

Aš stebėjau tave iš šalies.

Tavo šypseną plačią

Ir akis žaismingas.

Giliai širdy vyliausi,

Kad galbūt tu mane matai.

Jauti mano tylų kvėpavimą,

Ir ritmingus širdies dūžius.

Tad apsidairyk aplink,

Pasistenk pamatyti mane.

Nes mano meilė tau,

Jau veržiasi iš krūtinės.

Sugausiu tau krentančią žvaigždę,

Jei tik tu panorėsi.

Leisiu sugalvoti norus tris,

Jei tik vienas jų bus mane mylėti.

Nors ir sunku matyti naktyje,

Pasistenk įžvelgti bent mažą kibirkšty mano akyse.

Kai sakau tau nebyliai myliu,

Ir bandau tiesti rankas į tave.

Įkvėpimas:

I'm Fool - Jung Yong Hwa

Mano kūryba

Mano kūryba man pačiai yra tik laiko praleidimas,

Nepanaudotų jausmų atsikratymas.

Kitiems ji tik įdomus skaitalas,

Kartais įkvėpimo negilus šaltinis.

Prie savo išsakytų minčių grįžti nemėgstu,

Jos tik momentinės, netruks amžinai.

Patinka man kritika to ką parašau,

Bet geriau girdžiu teigiamus žodžius.

O kam gi patinka klausytis to,

Kaip yra kabinamasi prie jų jausmų.

Gal kažkam viskas atrodo išgalvota,

Bet širdis tokių dalykų neprikurs...

Norėčiau sugebėti parašyti kažką,

Kas priverstu suklusti daugiau žmonių.

Gal dainą, gal nedidelį posmelį,

Nesvarbu ką, svarbu, kad kitam tai reikštų gal net daugiau nei man.