Rodomi pranešimai su žymėmis meilė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis meilė. Rodyti visus pranešimus

2013 m. kovo 5 d., antradienis

Leisk~



Leisk suvirpinti tavos širdies stygas,
Leisk nors trumpam prisiliesti.
Leisk parodyt tau ką reiškia mylėti,
Leisk išmokyt kaip reikia tikėti.

Leisk už rankos tave palydėti,
Į naują rytojų, į naują tave.
Leisk baimes tavas nors trumpam atidėti,
Ir suteikt tau ramybę, kurios dabar taip reikia.

Leisk nors sykį pažvelgt į tave,
Kaip kad anksčiau žvelgdavai į mane.
Leisk nors trumpam sugražinti tai,
Ką per amžių amžius man išdalinai.

2013 m. sausio 8 d., antradienis

One




Širdis mana staiga sukruto,
Pamilti protui liepė ji.
Pasaulis naujas man iš kart pabudo,
Panorau aš surast tave.

Nieks man kelio nenurodė,
Kurs nuvestų pas tave.
Tik širdis mana vis šaukė,
Eit greičiau pirmyn.

Pro stiklus ir žarijas,
Pro karščius ir pūgas.
Judėjau aš vis neaišku kur,
Bet žinojau, kad atrasiu tave.

Susipykau aš su laiku,
Su visais aplink mane.
Mečiau viską tik tam,
Kad pasiekčiau tave.

Ir po metų ilgų,
Nesuskaičiuojamų kančių.
Pagaliau suspindėjai tu,
Manam danguje.


2012 m. gruodžio 18 d., antradienis

Pirmoji ištirpusi ... snaigė



Šiomis dienomis suprast man sunku,
Kur toji aš, kurią pamilai tu.
Nematau savęs ledo atspindy,
Sunku surasti senas dienas, baltoj pusny.

Daug akimirkų brangių, išgyvenom kartu,
Ir džiaugėmės ir verkėm, bet vis drauge.
Mylėjau tave, o tu mane,
Bet dabar jau viskas kitaip.

Pasakei, kad palieki mane,
Šioje šaltoje nakties pūgoje.
Net atsisveikinti deramai neleidai...

Nuėjai nė žodžio netaręs daugiau,
Išnykai, kaip pirmoji snaigė manam delne.
Neliko daugiau tavęs... manęs...

2012 m. lapkričio 16 d., penktadienis

Tam nėra galo :/




Kodėl, kodėl, kodėl... Kodėl tu mane taip skaudžiai apgavai, kai viskas, ką tau esu padariusi – tai mylėjusi neišpasakytai, be galo, be krašto...

Atrodo, gyvenimas būti geresnis ir negali. Dienų ir laiko neskaičiuojam, šypsenos iš veidų nesitraukia, viskas atrodo tiesiog tobulai.
-Myliu tave ,- eilinį kartą ištariu, prieš užmerkiant akis, bet jau daugiau nei šimtąjį kartą neišgirstu iš tavęs jokio atsako tik „Mm..Ir aš“. Nejaugi taip sunku dar trumpam priversti dirbti savo žandikaulio raumenis ir pasakyti vieną žodį ? Taip... Tikriausiai, kad tau sunku, bet nesvarbu, nes vis tiek tave myliu.

Nubudusi ryte ir neradusi tavęs šalimais, sutrinku. Kur gi tu pasidėjai šeštą valandą ryto ? Lėtai išlipusi iš lovos patraukiu ilgu, bet siauru koridoriumi vedančiu iš mūsų kambario į vonią ir svetainę. Visur tylu. Vonia tuščia, sausa, tavęs čia tikrai nebūtą. Svetainė tokia pat, kokią palikome praėjusią naktį. Šiek tiek apverstą, išmėtytomis pagalvėmis, parvesta vyno taure, kuri paliko ryškią raudoną balą ant šviesaus medžio grindų. Tavęs ir čia nebūta. Tai kur gi tu ? Einu tolyn... Dar vienas koridorius, toks pat siauras, bet toks trumpas, it kilimėlis prie lauko durų. Virtuvė, ir ji nepaliesta. Lėkštės vis dar ant stalo, stiklinė su sulčių likučių tebestovi ant kriauklės krašto. Viskas taip pat. Sutrinku. Kur dar tu galėjai patraukti ? Ar verta tikrinti lauko duris ? Gal geriau tiesiog vėl grįžti į lovą ir trumpam užmigti, o paskui..Paskui gal tu vėl būsi šalia manęs ? Nežinodama ką daryti, galiausiai pasirengiu ir žengiu link lauko durų. Vienas žingsnis, antras, trečias... Kiek gi tų žingsnių reikia, kad iš virtuvės pasiekčiau duris ? Kiek gi užtrukčiau bėgdama jų atidaryti, jei kiltų katastrofa ? Nežinau. Niekada apie tai nesusimąsčiau. Nebuvo laiko. Nebuvo priežasties. Su didžia baime ir viltimi ištiesiu ranką. Oo, kad ta spyna duryse vis dar būtų užrakinta du kartus, o prašau... Palenkiu rankeną. Užrakinta. Bent tiek gerai. Giliai įkvepiu ir pasuku raktą. Vienas trakšt, reikia kad dalis spynos jau atrakinta. Dar vienas, ir mano širdis galės nusiraminti. Vėl suku raktą, laukiu to garso, bet... Mano akys prasiplečia. Jokio trakšt. Raktas pilnai spynoje neapsisuka. Durys užrakintos...Ne mano rankomis. Mano drebanti ranka atsitraukai nuo rankenos, akys pradeda greičiau mirksėti. Pirmą kartą per visą savo gyvenimą po šiuo stogu, aš pasileidžiu bėgomis atgal į miegamą, kur viskas ir prasidėjo. Lova sujaukta, kilimas užlinkęs. Viskas kaip ir likę po nakties. Prilekiu prie spintos, praveriu jos duris ir lieku stovėti sustingusi. Akyse ašaros. Tuščia. Tuštuma pasiglemžusi tavo spintos dalį. Nieko nėra. Nė menkiausios iš marškinių ištrūkusios sagos. Nieko. Mano rankos, it kokios šimtametės moters, užveria tas duris. Kojos neša atgal į lovą. Pagalvė šlampa nuo ašarų...

Kiek kartų visa tai pasikartojo ? Kiek kartų ieškojau tavęs ? Kodėl mano pasąmonė tokia žiauri ? Kodėl viskas, ką darau pastaruosius tris metus, tai atkuriu potyrius iš tos nakties, iš paskutinės mudviejų nakties kartu ? Ar tai kada nors baigsis ? Ar sugebėsiu kažkada išmokti vėl gyventi ? Vėl nebijoti sakyti „Myliu“ ? Ar ateis ta diena, kai tuštumą spintoje pakeis nauja valdžia ? Kai durys vėl bus rakinamos du kartus ? Kai indai bus išplaunami ? Vynas netelkšos balomis ant grindų ? Nežinau... Atsakymų neturiu.. Jų tik laukiu...Bet kol kas viskas man atrodo per daug neigiama.

Vėl imu vyno taurę į rankas. Pažvelgiu į tą raudoną skystį ir atsidūsėju. Priglaudusi taurę prie lūpų, paragauju gerai jau žinomo Itališko skonio ir tada iš rankų paleidžiu taure. Nukritusi žemėn ji nesudūžta, tik viskas iš jos pasipila. Taurė nusiridena iki sienos ir palei save palieką raudoną upelį. Vynas ant grindų lėtai plečiasi, užima savo poziciją. Atsisėdų ant sofos. Kairė ranka šveičia šalin spalvotas pagalvėles, dešinė – žurnalus. Giliai įkvėpusi susiveliu rankomis plaukus ir pakylu ant kojų. Lygiai dvidešimt vienas žingsnis iki kambario. Duris paspiriu su koja, užkliūnu už kilimo, jo kraštas užsiriečia, parkrentu į lovą. Persiverčiu į savo pusę. Atsikvėpiu.
-Myliu tave ,- ištariu širdingai ir užmerkiu akis.

Viskas vėl kartojasi.

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Ne man...tik tau



Ne man, žmogau, tave mylėti,
Ne man, brangus, tau širdį atiduoti.
Ne man, kalbėti tau gražius žodžius,
Ne man, kurti svajones su tavimi kartu.

Ne man, mieliausias, leista tikėtis,
Ne man, svarbiausias, duota jausmus dalyti.
Ne man, nakties stebuklais tikėti,
Ne man, akis ir vėl pramerkti.

Tik tau, žmogau, leista vilčių turėti,
Tik tau, brangus, galima širdis daužyti.
Tik tau, vyno taures kilnoti,
Tik tau, į nakties žvaigždes žvelgti.

Tik tau, mieliausias, mylėti leista,
Tik tau, svarbiausias, angelais tikėti duota.
Tik tau, jausmus garsiai išsakyti,
Tik tau, dulke pavirst nebijoti.

2012 m. spalio 4 d., ketvirtadienis

Dienos



Aš tikiuosi, kad tu mane vis dar girdi,
Tikiuosi, kad vardo mano nepamiršti...

Buvo dienos ir naktys,
Žiemos ir vasaros beribės.
Buvai tu ir aš,
Buvom mes abu.

Tarp vyšnių baltų,
Tarp žvaigždžių ryškių.
Viens kitą mes laikėm,
Mylėt vis žadėjom.

Prabėgo jau metai,
Vieni ir antri.
O šaltas tavo veidas,
Išliko toks pat.

Kaip skaudu ir graudu,
Prisiminti dienas.
Kai nieko brangesnio,
Nebuvo už MUS.

Aš vis dar tikiuosi, vis dar viliuosi,
Kad giliai širdyje, tu dar prisimeni jas...





2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

O, meile... Šaukiau aš tave




Ieškojau aš meilės, kai švietė pilnatis, nakti mėnulio:

-O, kur tu, meile mana?
Ar dar tebelauki manęs,
Ar tiki, kad ateisiu?

Prašiau Dievų, it pranašų kokių:
-Nušvieskit man kelią,pas meilę maną.
Ir kai nušvito negrįstas kelias,
Puoliau aš juo, tik pas tave.

-Aš čia, jau čia ,- surikau nakčiai gūdžiai,
-Aš čia, jau čia, ar matai tu mane?
-Aš čia, jau pas tave,- kaip niekada su meile,
Šaukti pradėjau jausmingai.

-Aš čia, jau čia ,- kartu kalbėti medžiai pradėjo,
-Aš čia, jau čia ,- kuždėjo žolė po mano kojom.
-Aš čia, jau pas tave ,- tyliai ištariau,
Su už kalnų kylančia saule.

Bėgau ir klupau, kad tik tave pasiek galėčiau;
-O, meile tu mana ,- tyliai aš kuždėjau.
Ir kaip dar niekad, kaip dar niekad,
Tave vieną mylėt rimtai pasižadėjau.

Kai skausmo ašaros mirgėt pradėjo,
Kai jau šaukti nebegalėjau, supratau.
Pasiekiau tave, o meile tu mana,
Pasiekiau ir amžiams likau aš drauge.

2012 m. liepos 25 d., trečiadienis

Tik...


Dar viena nauja diena,
Be tavęs šalia.
Dar viena nauja daina,
Kurios tu negirdi.

Išauš rytas,
Ateis naktis.
Praeis mėnesiai,
Ir metai.

Bet tu negrįši,
Nebe apkabinsi.
Daugiau savo šypsenos nedovanosi,
Nebe mylėsi.

Išgirsk mane,
Išklausyk.
Aš vis dar pamenu,
Tave.

Išgirsk mane,
Išklausyk.
Dar žinau kaip,
Tave mylėt.

2012 m. birželio 6 d., trečiadienis

Meilė neturi rodiklių~



Man nerūpi joks atstumas,
Nei tautybė.
Nematau aš amžiaus skirtumo,
Nei kalbos nesuvokimo.

Kol tave mylėti moku,
Viskas man atrodo - tobula.
Kol tu man atsakai tuo pačiu,
Negali būti - tobuliau.

Koks skirtumas kokia odos spalva,
Kam rūpi tu aukštas ar žemas.
Kas iš to ar akys mažos ar didelės,
Man nerūpi net tavo vardo skambesys.

Kol turiu tave šalia,
Viskas atrodo taip - lyg lemties nulemta.
Kol gali laikyti mane už rankos tu,
Keisti nieko nereikia.

2012 m. vasario 7 d., antradienis

City of rain and love

One day I found something amazing

The city of rain
And also you
Smiling and dancing

Under the crying sky

After that day I was thinking a bit to much
About that city
About you
About the feeling I had for you
About Love for You.

Day by day
Night by night
I can‘t stop
Can‘t forget
The city of rain that you live in.


What a luck
Would it be
If I could just
Go back there
Again

And thank you
My new love feeling
For taking me back
To that city
To my Love.

Love
That is still there
Smiling
Love
That promised

To never
Ever
Ever
To never
END

2012 m. sausio 6 d., penktadienis

Kažkada buvom viename pasaulyje...


Dar atsimenu dainas, kurias man parašei,

Iš galvos nedingsta kiekvienas tavo gitaros akordas.

Aukštos ir žemos natos, kurias tu dainuodavai naktimis,

Iki šių dienų užsilikusios mano širdyje.


Laikas beveik nieko pakeisti nesugebėjo,

Tu vis dar ten, kur tave palikau...


Kai išaušta diena, tarp debesų amžinai regiu tavo veidą,

O žvelgdama į po lietaus užsilikusias balas - tavas skaisčias akis.

Atėjus vakarui vėsiam, galiu pajusti tavo kvapą,

Ir tą ramų alsavimą šalia mano kaklo.


Laikas beveik nieko pakeisti nesugebėjo,

Žemė ant kurios aš stoviu, vis dar ta pati...


Kai žiemą keičia pavasaris,

O vasarą ruduo.

Taip aš keičiu savo prisiminimus,

Apie tave tuo metų laiku.


Laikas beveik nieko pakeisti nesugebėjo,

Aš vis dar ateinu po tavo langu...


Ir kai tu naktimis manęs nebe sapnuoji,

Kai nustoji minėti mano vardą kur tik papuolą.

Aš bandau leisti sau pamiršti,

Kad kažkada būtent aš sakiausi taip pasielgsianti.


Laikas beveik nieko pakeisti nesugebėjo,

Tik štai mes viens kito savuos pasauliuos sutikti negalim...

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

It has no name, just my heart


Every night, every day I'm dreaming about you.
When my eyes are closed, when my eyes are open - I see only you.
You're in my heart, You're in my mind,
I can't stop loving you, I can't stop missing you.

Since the first look, I was inlove with you,
Since the first talk we had, I was impressed by you.

Everyone moment in my life,
Your shadow is the one that follows me.
Every second in my life,
You're the one I want to be with.

When the time comes to meet you again,
I promise you, I will be better.

Until the very end,
I will hold your hand.
Until the very end,
I will be loving you <3

2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

memories


Sometimes, when the time to remember comes,
I hope than I will have a chanse to ran away from it.
And when I can't do that,
With a broken heart I 'm remembering everything...

The snowy day, when we played war,
The cold weather when you were holding me in your arms.
The hot chocolate, which you made yourself,
And the hot bed, in which you brought me .

The stormy night, when you were holding my hand,
The night with no electricity, when we were siting in the candle light.
The time, when clock strucked 12 and we kiss,
The time, when we promised to never let go.

And when the time to forget this things comes,
I will try to run away, like I did before.
Just because,
In the end, I'm still loving you.

Be pavadinimo


Norėčiau ir vėl naktimi su tavimi kalbėti,
Kai už lango tamsu, bet mums tai nesvarbu.
Norėčiau ir vėl šypsotis išvydus tavo vardą sušvintant manam telefone,
Ir žinoti, kad vėl būsiu gerai suprasta.

Būtų malonu nepulti verkti vos prisiminus tave,
Kai už lango ta pati tamsa, o telefonas guli ramus.
Ir kai skruostais manais ritasi ašaros sūrios,
Būtų tikrai gera sulaukti iš tavęs elektroninio smailo.

Tad kai nustosiu meluoti vėl sau,
Tikiuosi ir tu vėl suprasi mane!

2011 m. spalio 21 d., penktadienis

Ačiū tau, už šilumą,
Ačiū už meilę kurią tu davei.
Ačiū, kad visada buvai šalia,
Ir ašaras manas skausmo valei.

Ačiū tau, kad visada supratai,
Kad užjautei ir dainas dainavai.
Ačiū, kad išbuvai kartu,
Tuos sunkius rudens mėnesius :)

2011 m. spalio 15 d., šeštadienis

Man dažnai atsibosta kažką mylėti,
Kažkuo tikėti ar kažko viltis.
Man dažnai norisi užsidaryti ,
Pasislėpti po vienatvės skraiste.

Kadangi būni tu kartais šalia,
Šalia manęs, kai man to reikia.
Negaliu aš nuo visko pasislėpti,
Negaliu tiesiog aš dingti.

Aš nežinau kodėl kas kart noriu to,
Nežinau, kodėl man to taip reikia.
Tik štai, suvokiu,
Kad kol turiu tave - to nesieksiu.

Tad kai tu išeisi,
Kai dingsi su viskuo ką man davei.
Aš tyliai, vienui viena,
Pasišalinsiu...Daugiau nepakilsiu iš savos vienatvės

2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Rudeniškasis sonetas mano širdies - Pirmas bandymas


Rudens lapais užklotas kelias,
Neaiškus takas, link tavo kapo.
Palengva krintantys lapai,
Tai sudužusios mano viltys.

O tu taip branginai laiką,
Ir jo akimirkas keistas.
Lyg gyvenantis tik vieną dieną,
Tu sugebėjai džiaugtis viskuo.

Tu nemokei manęs mylėti rudens,
Lygiai taip, kaip aš nemokiau tavęs mylėti save.
Galiausiai nukritus paskutiniams lapams,
Ir aš kaip tu suvokiau visko svarbą.

Meilė tavo skirta tik gamtai,
Buvo ir man užslėptai įteikta.

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

What is right and What is wrong ?


What is right And what is wrong ?
I wanna hold your hand And never let you go.
What is right And what is wrong?
You wanna run away And leave me alone.

In my heart you always are the one
In my mind there is nothing more just you.
I dream about you everynight,
And talk about you everyday.

And when the times for us to meet comes,
When I finaly can look at your eyes.
I just want to come closer to you,
To lock you in my arms...

I want to whisper sweet words to your ear,
And slowly get closer to your lips.
I want to say you thous three little words and ask
What is wrong ? What is right ?

2011 m. rugsėjo 24 d., šeštadienis

Into dust


Nedidelėje pasakų šalyje,
Ten - kur mano širdis amžinai jautėsi gerai.
Gyvenai tu, mano pasakų prince,
Su savo neapsakoma šypsena ir meilės kupina širdimi.

Kai išaušdavo naktis,
Tu stovėdavai po mano langu ir dainuodavai lopšinę.
Kai pakildavo saulė,
Aš rinkdavau gėles po tavais langais ir dainuodavau dainas.

Tu priklausei nakčiai,
Ir jos pavaldiniams.
O aš buvau dienos dukra,
Ir saulės dešinioji ranka.

Mums pagal viską,
Nebuvo lemta susitikti.
Mudu neturėjom,
Net būti kartu.

Bet tavo lopšinės mane žavėjo,
O balsas traukė prieiti arčiau.
Žinojau, kad ir tu manim žavėjaisi,
Ir norėjai pažvelgti į akis.

Aš norėjau pamatyti tavą šypseną,
Apie kurią girdėjau kalbant kitas merginas.
Norėjau išvysti tavas akis,
Kurios kiek girdėjau buvo lyg vandenynas ramus.

Iš tavo dainuojamų dainų prieš miegą,
Gerai suvokiau kas tavo širdyje.
Aš tiesiog norėjau leisti tau pažvelgti į mane,
Norėjau laikyti už rankos, nes ir tu to troškai.

Tas netikęs įstatymas,
Neleidžiantis mums niekada susitikti.
Ta pati saulė, kuri nedraugavo su mėnuliu,
Jie mums draudė net išeiti kartu į vieną erdvę.

O mudu juk gyvenom,
Po tuo pačiu dangum...

Kaip buvo nuostabu,
Kai vieną naktį per miegus.
Iš tavo dainos aš supratau,
Kad jau laikas pamiršti namus.

Kaip buvo nuostabu,
Surikti po tavo langu.
Kad tave aš myliu,
Iš širdies gilumų.

Tą nelemtą akimirką,
Kai mėnulis jau rengėsi mainytis su saule.
Aš bėgau link kalvos,
Ant kurios stovėjai tu.

Pagaliau! Pamačiau!
Tą tavo šypseną... Tas akis.
Pagaliau, laikiau tave už rankos,
Ir galėjau padėti galvą ant tavo peties.

Bet niekada, oi niekada,
Net baisiausiam košmare.
Nesapnavau tokios pabaigos,
Nesugalvojau, ką gali reikšti tos taisyklės.

Mėnulio vaikui neleista žavėtis saulės dukra,
O man, neleista žavėtis tavimi.
Nesitikėjau, kad užsitrauksim neapykantą Dievų aukščiausių,
Nemaniau, kad jie mus amžiams pražudys ir į dulkes pavers...

2011 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

2011.09.22 My love song to you


When the stars in the sky are glowing
When the moon is shinning bright.
My heart is beating like a music,
Music of my love song.

My love song from the heart
Is made only for you.
My love song from the heart
Is trying to reach your heart too.

And when the night is gone
When there is no more stars or moon.
I hope I will be standing next to you
At that time, when the sun is in the sky <3