
2011 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis
Būna kartais...

2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis
Trumpa kūryba iš Lenkijos. 08-02

*Mažuti, myliu tave aš gal net truputį,
Ir nors mūsų meilė dieną tik žaidimas.
O naktį tai tik seksas ir kinas,
Man tai įtinka, nes aš noriu būt nuo visko laisva.
Tad pažaiskim dar truputį,
Tą mudviejų sukurtą žaidimą.
Atlikim savo roles idealiai,
Ir nepadarykim jokių klaidų.
Jokių klaidų, tokių kaip jausmai,
Nepradėkim jausti kažko daugiau, nei reikia.
Nepradėkim mylėti vienas kito,
Tegul visa tai išlieka tik principai.
-O mažuti ,- kartosiu tau kai norėsi,
Ir pageidausiu girdėti tavo atsaką.
-O mažuti ,- ištarsiu tada, kai žaidimas prasidės,
Ir taip pat sakysiu, kai jis pasibaigs.
Jokių jausmų ar emocijų,
Tik suvaidintas malonumas.
Jokių reakcijų į kažkieno žodžius,
Ir jokių svajonių apie ateitį kartu.
Jokių nukrypimo nuo scenarijaus,
Mums abiems tereikia vieno.
Tad pasilikim tam mažam rate,
Ir po velnių - laikykimės pačių sukurtų taisyklių.
O mažuti, gal jau padariau aš klaidą,
Ir pradėjau galvoti ko nereikia.
Tikriausiai teks užbaigti žaidimą,
Ir palikti tik seksą bei kiną.
Bet jei tau tai nepatiks,
Ištarsiu sorry ir padėsiu tašką.
Jokio sekso, jokio kino,
Daugiau nieko, ir mūsų neliks.
*Aš negalvojau,
Kad iš meilės stogas gali nuvažiuoti,
Negalvojau,
Kad dėl jos iš bado mirti pradėsiu.
Nebūčiau taip pagalvojus,
Ar patikėjusi kitais.
Bet štai papuoliau į tą verpetą,
Iš kurio ištrūkti niekaip negaliu.
Ryte keliuosi su mintim,
Kaip labai tavos meilės aš geidžiu.
Naktimis užmingu,
Su svajom, kaip tave apkabinu.
Mano alkio,
Patenkint niekas negali.
Mano troškimų,
Išpildyti nepajėgus nei vienas.
Tai ką dabar turėčiau daryti,
Kai tiek galva tiek siela priklauso tau ?
Ką po velnių dabar daryti,
Kad nemirčiau iš bado be tavęs ?
Tiesiai šviesiai sakau,
Nepasotinama esu.
Gausiu tave, reikalausiu dar daugiau,
O kol kas, marinsiu save badu...
*Mūsų meilė - maskaradas,
Mes lyg lėlės tampomos už virvučių.
Mūsų meilė - lyg beviltiškas žaidimas,
Kuriame laimėti galimybių nėra.
Kai liečiu tavo kūną,
Pamirštu, kad esu tik pėstininkas kažkieno lentoje.
Kai bučiuoju tavas lūpas,
Man nerūpi, kad rankos surištos tvirtai už manęs.
Kad ir ką begalvočiau,
Mintys apie tave aukščiausiai visko.
Kad ir ką bedaryčiau,
Visi veiksmai mane veda prie tavęs.
Tai keista, ir baugu,
Žinau, kad kažkas mane valdo.
Ir vis dėl to mėginu pabėgti,
Patekti į tavo meilės glėbį.
Nors tavo meilės aš ir neprašau,
Nors pasitenkinu tik bučiniais švelniais.
Giliai širdy aš gerai žinau,
Kad mudu abu - tik kažkieno žaidimo dalis.
*Pro savo mažą langelį,
Iš savo ramaus kampelio.
Žvelgiu aš tiesiai, į beribę erdvę,
Kurioje ieškau tik tavęs.
Pro nulinkusius senyvus medžius,
Pro garbingus protėviu kapus.
Aš žengiu į nežinomus tolius,
Kad ten kažkur atrasčiau tave.
Na ir kas,
Kad mano akys regėti negali.
Na ir kas,
Kad kelio nežinau aš gerai.
Mane kojos veda ten,
Kur širdis ir siela sako.
Mano rankos kabinasi visko,
Kas aiškiai primena tave.
Pro klampią upę,
Pro kandančius erškėtrožių sodus.
Aš žengiu pirmyn su mintimi,
Kad galų gale atsitrenksiu į tave.
Aš dažnai sapnuoju,
Kad mudu esam kartu.
Aš dažnai įsivaizduoju,
Kad pats susirandi mane.
Na ir kas,
Kad mano lūpos negali prasiverti.
Na ir kas,
Kad nemoku aš kalbėti.
Vien mano rankų mostai,
Aiškiai nusako koks tu esi.
Vien mano besiveržianti iš krūtinės širdis,
Gertiau nei kas kitas atsako į klausimą - Ar tai tu?
2011 m. birželio 27 d., pirmadienis
Iš pasakų į realybę

2011 m. birželio 14 d., antradienis

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis
Netyčia priverčiau tave suklusti
Tu niekada gerai manęs nepažinojai,
Kartais apsimesdavai kad supranti,
Nors iš tiesų tai buvo tik melas,
Kad galėtum prieiti arčiau.
Sakei, kad myli ir nori būti kartu,
Nors tikriausiai gerai nesupratai kas yra meilė.
Dažnai girdėjau tave kartojant, kad brangi tau esu,
Bet iš tiesų tu taip negalvojai.
Žinau, gal tau atrodo, kad ir tu man patinki,
Kad ir aš tave myliu bei branginu,
Bet tiesa tiesiog tyra,
Tu man tik mylimas draugas.
Suprask ir nepyk,
Tiesiog kitaip mylėt nemoku.
Prašau, neversk manęs daugiau liūdėti,
Ir pasistenk viską pamiršti.
Paleisk kvailas svajas,
Apie bent kokią ateiti kartu.
Surask kitą sielą,
Kuri tavęs tik ir laukia.
Meldžiu, išklausyk ir nepeik,
Žinau, dabar mane keiki.
Priimsiu, bet kokius tavo žodžius,
Nes pati esu dėl visko kalta.
Na taip, gerai, mėgstu save kaltinti,
Tai tu gerai žinai.
Bet šį kartą sakau nuoširdžiai,
Geriau išeik iš mano gyvenimo.
