2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis
Netektis
2011 m. spalio 15 d., šeštadienis
2011 m. spalio 12 d., trečiadienis
Kas gimsta gimtosios kalbos pamokoje ;P
Slepias meilė gili.
2011 m. birželio 27 d., pirmadienis
Iš pasakų į realybę

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis
Netyčia priverčiau tave suklusti
Tu niekada gerai manęs nepažinojai,
Kartais apsimesdavai kad supranti,
Nors iš tiesų tai buvo tik melas,
Kad galėtum prieiti arčiau.
Sakei, kad myli ir nori būti kartu,
Nors tikriausiai gerai nesupratai kas yra meilė.
Dažnai girdėjau tave kartojant, kad brangi tau esu,
Bet iš tiesų tu taip negalvojai.
Žinau, gal tau atrodo, kad ir tu man patinki,
Kad ir aš tave myliu bei branginu,
Bet tiesa tiesiog tyra,
Tu man tik mylimas draugas.
Suprask ir nepyk,
Tiesiog kitaip mylėt nemoku.
Prašau, neversk manęs daugiau liūdėti,
Ir pasistenk viską pamiršti.
Paleisk kvailas svajas,
Apie bent kokią ateiti kartu.
Surask kitą sielą,
Kuri tavęs tik ir laukia.
Meldžiu, išklausyk ir nepeik,
Žinau, dabar mane keiki.
Priimsiu, bet kokius tavo žodžius,
Nes pati esu dėl visko kalta.
Na taip, gerai, mėgstu save kaltinti,
Tai tu gerai žinai.
Bet šį kartą sakau nuoširdžiai,
Geriau išeik iš mano gyvenimo.
2010 m. spalio 10 d., sekmadienis
Nesuprantu, bet noriu suprasti
Prie tyloje rymančio telefono
Ilgos dienos ir naktys
Skaudžioje ir nesikeičiančioje vienatvėje...
Aš nesuprantu
Kodėl viskas pakrypo šia linkme
Aš noriu suprasti
Ar dar galima viską pakeisti
Aš nesuprantu
Kodėl tu išplaukei iš mano gyvenimo
Aš noriu suprasti
Ar tik aš dėl to kalta...
Lietus ir griaustinis už lango
Nepadeda geriau jaustis
Muzika ir žodžiai, kad viskas gerai
Iš tikro tik dar labiau apsunkina viską.
Ar negalėtumėm viską praleisti pro pirštus
Atsukti laiką tik dviems mums
Ir vėl džiaugtis išaušusia diena
Vėl džiaugtis vienas kitu ?
Išvykai ir man neliko nieko
Buvo tada, kai tu išvykai.
Nuo to laiko kiekviena žiema atrodė,
Lyg paprasta diena...
Manęs nebedžiugino skambūs varveklių ansambliai
Nei linksmos kalėdinės giesmės
Nuo to laiko pamiršau kaip džiaugtis,
Džiaugtis gyvenimu...
Paskutinis kartas kai linksma šokinėjau per balas,
Buvo tada, kai tu lakstei šalia su skėčiu ir šypsojaisi.
Nuo to laiko, gaivus lietus manęs nebe džiugina,
O ir balo nebevilioja kaip kadaise
...
Nuo tada, kai tu išvykai su ašaromis akyse,
Kartu išsidanginai ir mano širdį bei sielą.
-O tik jos ir mokėjo džiaugtis,
Be jų ir manęs nėra...
Be jų nėra MŪSŲ.
2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

Aš nuoširdžiai sakau,
kad tu man buvai tikrai pats svarbiausias
Kiekviena diena ir naktis praleista kartu,
buvo geriausia visam mano gyvenime
Aš dar pamenu, tavuosius bučinius
Aš vis dar jaučiu tavo bučinius ant savo lūpų.
Aš pamenu, kaip mudu šokome
Ir neskambėjo jokia muzika
Aš pamenu dar kelis dalykus
Kurie mane pravirkdo...
Bet pamenu ir tai,
Tai ką geriau pamirščiau...
Sudie...
Pamenu, kaip tu mane apkabinai paskutinį kartą
Ir tyliai, tyliai ištarei SUDIE...
Sakei, kad to nenori, bet taip reikia,
O man teko susitaikyti...
Ištarti sudie tau, nebuvo lengva
Ir vis dar nėra...
Bet jau per vėlu ką nors keisti
Nes tu jau išėjai...
2010 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis
Amžiams
Ir ramiai ošiantis gyvenimo vandenynas.
Gal sustoti ir ramiai pasigrožėti ?
Ar bėgti ir nekreipti į nieką dėmesio ?
Pakėlusi galvą aukštyn, į visą matantį, spinduoliuojantį žydrą dangų, aš sustoju.
Sustoju laukdama, kažko,
Kažko, kas man primintų dėl ko gyventi.
Kažko, kas galėtų mane sujudinti ir priversti džiaugtis tuo, ką turiu.
Bet ar tas kažkas ateis ? Pasirodys ?
Tikriausiai greičiau manuoju kūnu perbėgs šiurpas,
Šiurpas dėl kažkur netoliese esančio truakinio...
Gal jau dabar būtų tas pats metas patraukti mano kūną nuo šaltų, matalu atsiduodančių bėgių ?
Patraukti kūną, kol jis galutinai nepasiliko čia įrėmintas.Amžiams
Vėjas plūstelėjo man į nugarą ir suvėlė manuosius plaukus.
Išvydau pro mane skriejančius Sakurų žiedus,
Jaučiau naustabų vandenyno kvapą,
Norėjau nusišypsoti ir ištiesti ranką į juos,
Bet jau buvo per vėlu...
Mano kūnų perbėgo tvirtas šiurpas ir galiausiai likau čia,
Čia kur ir stovėjau.. Amžiams
