Rodomi pranešimai su žymėmis fanfiction. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis fanfiction. Rodyti visus pranešimus

2011 m. liepos 24 d., sekmadienis

Gyvenimiška pasaka ilgai ir laimingai su kiek kitokia pabaiga



„Ar jo rankos kada nors bus šiltos?“ galvojau žvelgdama į siautėjančią jūrą. Giliai širdy žinojau atsakymą, tad sunkus atodūsis prasiveržė pro mano lūpas ir aš paleidau rankose laikytą žiedą, kad jis galėtų nugrimsti šaltam vandenyne ir daugiau neiškilti...

*
Koks sunkus buvo šis rytas, net nesinorėjo pakilti iš tokios malonios pūkų lovos, bet laikas spaudė, žadintuvas klykė ir man reikėjo skubėti. Kaip visada, mano rūbai jau gulėjo išlyginti ir padėti prie lovos, mėgau visada išlikti tokia pati, tad savo įpročių susiruošti iš vakaro nekeičiau. Greitomis nusipraususi ir apsirengusi aš neskyriau daug laiko kažką iš savęs daryti. Susirišau plaukus ir uodegą, kažkuo brūkštelėjau per veidą ir su kavos puodeliu išėjau.
Per daug nesirūpinau su kuo šiandien dirbsiu, ką teks fotografuoti ir tvarkyti, mano gyvenimas patapo toks monotoniškas, kad net baisu. Vos apsigyvenau Korėjoje ir nieko daugiau kaip savo buto ir darbo neregėjau. Septyni metai monotonijos – tikriausiai geriau būti ir negalėtų, kai pabėgi nuo savo gyvenimo būdama vos septyniolikos. Mano darbas – fotografė, stilistė. Nesitikėjau, kad šioje šalyje manęs prireiks su tokiom pareigom, bet kartais nutinka pačių keisčiausių dalykų. Esu jau suaugusi, bent jau pagal amžių, tad įpratusi sukiotis tarp visokių žvaigždžių, dėl kurių kažkada merdėjau – ne tokie jie ir nerealūs, kai atbūni su jais parą laiko ir klausaisi priekaištų.
Žiovaudama ir prisidengusi veidą ranka įėjau į savo agentūrą ir man nespėjus su visais pasisveikinti buvau apšaukta, kad šios dienos darbas labai svarbus, o aš pasirodau lyg ir per vėlai.
-Bet dar tik puse aštuonių, turiu dar visas penkiolika minučių ,- lyg niekur nieko pasakiau, nebuvau iš tų, kurios teisinasi, bet ir nebuvau ta mergina, kuri bando iššokti aukščiau bambos.
-Tik ne šiandien. Šią dieną dirbsi su senai nematytų asmeniu, didele garsenybe čia, tad iš tavęs reikalausim tik geriausių darbų.
-Supratau ,- palinksėjau ir nuėjau į savo kambariuką susiruošti. „Vėl teks dirbti su kokiu nors įnoringu avigalviu.“ Taip galvojau vos ne apie visus garsius asmenis kuriuos man įkišdavo...
Po penkiolikos minučių jau stovėjau su visa savo įranga ir laikiau naują kavos puodelį, nes miegas bandė mane pražudyti.
-Laba diena! ,- išgirdau surinkant pagrindine darbuotoją ir supratau – cirkas prasideda. Nutaisiusi gan draugišką veidą pasisukau pažiūrėti su kuo teks dirbti ir staiga stipriai suspaudžiau tą rankoje laikytą puodelį.
-Yomayo... ,- sumurmėjau neaiškiai ir žengiau į priekį. Nemaniau, kad ši garsenybė rimtai bus tokio garsumo. Tiesiai prieš mane stovėjo pats tikriausias ir įspūdingesnis nei bet kada ankščiau Jung Yunho. Neregėjau jo gerus penkis ar šešis metus, nesidomėjau juo ir dabar gaunu darbą kartu su juo..
-Laba diena ,- pasisveikinau nusišypsojusi ir nulenkiau prieš jį galvą, o jis man ištiesė savo ranką ir išsiviepė.
-Hey. Kaip nuostabu, kad dirbsiu su tavimi.
„Aš jam nesakiau, kad mes kartu dirbsim...Genijus ? „
-Man taip pat ,- linktelėdama paspaudžiau jo ranką. Vėliau kartu su jį prižiūrinčiu vyruku mes nusigavom į netoliese buvusį parką, mat nusprendėm – tikrai, kartu tai padarėm – kad norėtūsi gyvo vaizdo, o ne kažkokių įprastinių, foto studijos nuotraukų.
„Koks jis fotogeniškas“ galvojau blyksint fotoparatui ir tyliai kikenau. Nebuvau taip keista, kaip tikėjausi. Yunho visai nebuvo toks, kaip kitos žvaigždės su kuriomis dirbau, jis buvo nuoširdus, aiškiai sakydavo ko norėtų, bet pasitardavo su manimi ir aš tai vertinai.
-Ach... Ačiū už jūsų sunkų darbą ,- pareiškiau kai fotosesija buvo baigta.
-Tai tau ačiū, ir nereikia taip mandagiai kreiptis į mane .
-Okey ,- nusijuokiau ir plačiai nusišypsojau.
-Ar galėčiau pavaišinti tave pavakariais ? ,- jis to paklausė, net nenusijuokė, tik mielai šyptelėjo. Tikriausiai aš išprotėjau, bet sutikau ir mudu nuėjom į kavinukę, kuri buvo visai šalia. Niekas į mus nespoksojo ir buvo taip gera, lyg sėdėčiau su paprastu žmogumi. Yunho buvo penkiais metais už mane vyresnis, tikriausiai turėjau būti bent kiek santūresnė su juo, bet kažkoks jausmas vertė būti tiesiog savimi ir džiaugtis tuo ką gaunų, o tai buvo – ne monotoniškas vakaras.
-Tikriausiai tavo darbas labai įdomus ? ,- paklausė jis vidury mūsų pokalbio apie įprastinį gyvenimą.
-Priklausomai nuo aplinkybių, bet niekada juo nesiskundžiu.
-Suprantu. Man su savu darbu taip pat.
Taip mes ir kalbėjom, apie orą, savo paprastas dienas, jokio jo populiarumo paminėjimo, jokio mūsų rasių išskyrimo. Kai taip sėdėjom, buvo tik jis ir aš. Vyras ir moteris. Nieko daugiau. Bet galiausiai supratau, kad buvo kažkas daugiau, jis buvo mano, o aš jo artima siela.
Su Jung Yunho atsisveikinau prie savo buto kiemo. Buvo tikrai keista, manęs jau septynerius metus niekas nelydėjo namo, o dabar tai darė šis, kažkada tikrai man patikęs kol jo nepažinojau vaikinas.
-Tikiuosi dar susitiksim ,- galiausiai pareiškė jis ir mes atsisveikindami draugiškai apsikabinom. Jis dar pastovėjo, kol aš dingau už pastato durų.
-Tikiuosi dar susitiksim ,- pati sau pasakiau ir išsiviepusi nuėjau į savo kambarį.

Ir mes susitikom.

Po dviejų metų visur slampinėjom kartu kai tik turėdavom laiko. Yunho padarė mano gyvenimą jau ne tokį monotonišką, ne, jis jį pavertė gyvenimiška pasaka, kai paprasta mergina atranta savo princą. Aš savo laisvomis dienomis lydėdavau Yunho į koncertus ir visokius interviu, jis, kai turėdavo laiko, visą dėmesį skirdavo tik man – buvau pati laimingiausia ir visi tai matė. Seniau buvau tik aš – paprasta, nieko neišsiskirianti mergina iš Europos kuri vis pasislėpdavo po dideliu fotoparatu, o to vaikino dėka tapau kita, labiau švytinčia ir savo gyvenimu besidžiaugiančia moterimi. Gyvenimas tapo dar nuostabesnis, kai Yunho priklaupė ant vieno kelio per mano gimtadienį. Aš tada tikėjausi, kad jis tik užsiriš savo nublizgintą batą, bet suklydau, nes prieš mano akis sužibo žiedukas, smulkiais ornamentais ir deimantuku padabintas. Tai buvo nuostabi akimirką, verta gražiausių ją galinčių apibūdinti žodžių.

Tą akimirką, tas mūsų kartu leistas minutes ir dienas prisimenu net ir dabar, sėdėdama ant jau šalto smėlio, panardinusi kojų pirštus į tikrai ne patį šilčiausią jūros vandenį ir laikydama savo taip pamilto vyro ranką. Gaila, man niekada neteks tapti oficialia jo žmona, o jam mano vyru. Nei jis, nei aš daugiau neregėsim vienas kito su šypsena veide, nors jis sakė, kad aš privalėsiu šypsotis...
-Kvailys ,-tyliai sumurmėjau ir suspaudžiau jo ranką, o pirštais perbraukiau per rudus, švelnius plaukus. Taip ir nesirengiau jo paleisti, širdis neleido. Išmetusi, jo prieš pusmetį padovanotą žiedą, atidavusi jį jūrai supratau, kad šitaip tik dar labiau save pririšau prie Yunho, ir koks skirtumas, kad jis tikriausiai šitam būtų prieštaravęs... Dar kartą ir dar kartą, ir dar vieną kartą perbraukiau per jo plaukus, per veido kontūrus. Mano rankos pradėjo sunkiau drebėti, negalėjau net sušildyti jo atšalusių skruostų, ar tų rankų, kurios ir taip per dažnai būdavo šaltos. Nuo mano akių, ant jo kaktos užkritusios dvi ašaros privertė mane suvokti, kad man viską skaudą, kad baigiu suledėti ir kad mano širdis dužo, sutrūko ir jos niekas nesulipins...
„Kodėl jis turėjo tiek mažai laiko, kodėl ankščiau man nieko nesakė... „ tik tai ir sukosi mano galvoje. Niekada neatleisiu sau, kad nepaskubinau mudviejų santuokos, niekada neatleisiu sau, kad nepastebėjau koks ligotas vis darėsi jo veidas ir už tai, kad jis vis stengėsi mane apgauti sava šypsena...Jam pavyko, aš buvau kvailė, paskendusi savo pasakoje, kuri gaila, ne su laiminga pabaiga.
-Yunho...Kvaily nelaimingas...Kaip gali šitaip išeiti liepęs man šypsotis! ,- suklykiau tiesiai į bangas, kurios atrodo lyg nuo mano riksmo dar labiau trankytis pradėjo, o jų trenksmo garsas užgožė mano skausmo raudą...

-Brangioji, laikas eiti ,- ištarė drebantis mano motinos balsas. Mano mama, taip senai jos neregėjau, koks pasenęs atrodo jos veidas, net tos nedidelės raukšlelės su kuriom ją palikau dabar išryškėjusios. Aš priverčiau ją kentėti savo poelgiu, o dabar ji tvirtai laiko mane apkabinusi. Gaila, jau per vėlu jos atsiprašyti ar jai padėkoti, nes manęs neklauso nei viena mano kūno dalelė. Viskas, ką kažkada turėjau, kas kažkada dar rodė, jog esu gyva, dabar priklausė mano meilei, kuri šiuo metu jau su medžių žiedais skraidė ant mano ir jo pamėgtos kalvos.
-Ne! ,- surikau priversdama visus suklusti, sumurmėti ir pasijausti dar blogiau.
-Ne..Nepalik manęs! ,- šaukiau parpuolusi ant kelių ir trankydama šaltą žemę.
-Maldauju, Yunho! Nepalik manęs, grįšk ir būk su manim! ,- šaukiau niekam, veidas paskendo mano ašarose ir jei ne mano vyriškio draugai, jei ne mano tėvai tikriausiai būčiau jau senai su juo. Bet buvau pakelta nuo žemės ir tvirtai apkabinta. Paskutinį kartą žvelgiau į jo veidą nuotraukoje, sukūkčiojau ir numetusi baltą orchidėjos šakelę leidausi išvedama... Išvedama į dar didesnio skausmo pripildytą gyvenimą, kurio net nebuvo galima vadinti gyvenimu, tik gulėjimu ir savo galo laukimu.

Ištvėriau ilgiau nei tikėjausi, tikriausiai man padėjo vaikutis rankose. Paskutinį kartą apklykiau tą netikusį vyrą, kurį mylėjau, kuris suteikė man nuostabiausią dovaną ir pati nežinodama ką darau išėjau. Palikau viską ramiai, tiesiog amžiams likau sapnuose ir iš jų, laikydama Yunho ranką stebėjau, kaip auga mudviejų mažas, gražus angeliukas.
-Tikiuosi jis nepyks ant manęs užaugęs ,- tyliai pasakiau ir pažvelgiau į Yunho. Šis pabučiavo mane į kaktą, bet nieko neatsakė. To ir nereikėjo, buvo aišku, kad abu žinom geriau už kitus, koks tas atsakymas į mano klausimą...

2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

ChunJoe [FanFic] (Part6)

Joe lūpos lietė Chunji kaklą, slydo juo žemyn kol galiausiai sustojo prie vaikino spenelių, jis labai lėtai savo liežuviu palaižė vieną, paskui kitą, o po to švelniai juos krimstelėjo ir taip sulaukė Chunji suinkštimo iš malonumo.Žinoma Joe tuo nebaigė, jeigu pradėjo varyti vaikiną iš proto tai ir pabaigs tik tada, kai Chunji normaliai neprotaus. Jo liežuvis toliau slydo ideliu vaikino kūnu. Sustojęs prie apatinės dalies, Joe lėtai patraukė iš matomumo Chunji kelnes, vėliau dantimis panaikino ir jo apatinius. Aha, šiuo metu jie abu buvo nusiteikia rimtai pasiausti ir tai buvo ypač gerai matyti ant Chunji. Joe šyptelėjęs žinoma pirmiausia rankų pagalba pradėjo maloninti savo vaikinuką.

*

Tuo pat metu, kitame, tiesiog už sienos buvusiam kambaryje garsiai ir piktai burbėjo Changjo su Ricky.

-Aš nesuprantu, jeigu jau keliais metais vyresnis ir yra mūsų lyderis, tai jau gali save laikyti ir mūsų viršininku! Po velnių! Čia nėra, net kas veikti, o aš negaliu ramiai būti! ,- viską sau iš kelio trankydamas klykė Changjo ir galiausiai sustojęs priešais Ricky pakreipė galvą.

-Kodėl tu nieko nesakai, a ?

-O ką man dabar tau sakyti ? – nesusipratęs Ricky pasikasė pakaušį.

-Aš tau pritariu, kad C.A.P tikrai save laiko per aukštai, bet daugiau neturiu ką pasakyti ,- truktelėjęs pečiais jis nuėjo prie lovos ir galiausiai ant jos parkritęs atsigulė ištiesdamas rankas į šalis. Changjo keistai į jį spoksojo ir pats nuėjęs prie savo lovos atsisėdo, susidėjo rankas ant kelių ir atrodė lyg marmurinė statula, kuri buvo labai jau dailiai nulieta, tik pikto veido.

Vaikinų kambaryje buvo dvi atskiros lovos, ne taip, kai L.Joe ir Chunji, jie nepareiškė ir nepatvirtino fakto, kad juodu kartu, jie vienas kitą laikė labiau sielos broliukas, kurie viską mielai naikindavo ir tikrai niekada nesirengė pasekti pamišėlių Joe ir Chunji pėdomis...Jie jau greičiau susiras sau merginas su kaspinukais plaukuose, nei vienas su kitu linksminsis.

-Tai gal sakau, ką nors dėl to darom ? ,- sumurmėjęs Changjo pažiūrėjo į užsisvajojusį Ricky, kuris nesureagavo į tai ką sako draugas tol, kol jam į galvą neatlėkė pagalvė. Pašokęs ant kojų jis pamosikavo kumščiu.

-Karo nori ? ,- paklausęs suprato, kad turbūt juokingai atrodo ir pradėjo juoktis, kartu su juo kvatodamas nuo lovos nukrito ir Changjo.

-Šiaip aš tau klausimą uždaviau, bet ir karas gerai bus ,- vis dar juokdamasis jis jau čiupo kitą pagalvę pasirengęs Ricky išmaudyti plunksnų jūroje, bet tada lėtai, lyg iš kokio siaubo filmo prasivėrė kambario durys ir abu vaikinai piktokai pažvelgė į atėjusį svečią.

-Na, ir ko gi tau čia reikia, bailiuk ? ,- plačiai išsišiepdamas paklausė Changjo ir susidairė su Ricky, kuris pasičiupo pagalvę.

-Atėjau, nes man nesinori būti su C.A.P ,- suburbėjo Niel ir vis dar stovėjo tarpdury, - Ir joks aš ne bailiukas...Jei nemėgstu visų jūsų nesąmonių, tai nereiškia, kad bijau ,- pavartęs akis jis įtartinai pažiūrėjo į abu vaikinus ,- Tai ar galiu užeiti pas jus, ar teks eiti pas judviejų kaimynus ? ,- labai tikėdamasis, kad jam bus leista pasilikti paklausė jis ir gavo greitai pritūpti, nes virš galvos jam pralėkė pagalvės.

-Ei! Aš juk atėjau su gerais ketinimais! ,- suriko jis vėl pašokdamas ant kojų.

-Tai mes tave su gerais ketinimas ir priimam, mudu tik buvom pradėję pagalvių karą ,- juokdamasis pasakė Changjo ir griebėsi kitos pagalvės, aišku, Niel suprato ir pats greitai pasičiupo tas dvi į jį paleistas pagalves.

-Gerai, tuomet ir aš kariausiu ,- pasakęs jis užtrenkė duris ir pradėjo talžyti vaikinus su pagalvėm.

Visų trijų vaikinų balsai skambėjo po visą namą, tokiu metu, tikrai nesigirdėjo ką už sienos darė Joe su Chunji. C.A.P susinervinęs sėdėjo svetainėje, visaip mėgino suprasti, kas su jo Niel pasidarė... Na, o tasai Niel jau susitaręs su Ricky tykojo po lova Chunji kuris nubėgo į Niel kambarį atvilkti dar daugiau pagalvių, nes kelios spėjo suplyšti.

-Gerai... Vos jis uždarys duris ir atsuks mums nugarą, aš tempiu jį už kojų, o tu puoli su pagalvėm, gerai ? ,- mėgindamas pilnai atgauti kvapą paklausė Ricky .

-Aha ,- sunkiai kvėpuodamas atsakė jam Niel ir įsispoksojo į duris. Jos greitai prasivėrė, bet taip pat greitai ir užsidarė. Vidun įbėgęs Changjo visas buvo aplipęs plunksnomis, rankose laikė po tris pagalves.

-Ei! Ką judu sugalvojot! ,- riktelėjo jis, vaikinui buvo aišku, kad jo laukia pasala, bet jis buvo per daug susijaudinęs iš džiaugsmo, kad susivoktų kokia. Lėtai dairydamasis po kambarį ir iš rankų neleisdamas pagalvių, jis nutypeno prie vonios, mat galvojo, kad tie du jo draugai bus ten pasislėpę.

-Jūs čia ? ,- paklausė atidarydamas vonios duris ir netikėtai prisiplojo ant žemės. Ricky rankos išlindo iš po lovos ir surakino vaikino kojas.

-Ne, mes ne čia! ,- surikęs Niel išlindo iš po lovos ir pradėjo talžyti Changjo pagalvėmis, o tas klykė kaip pasiutęs.

-Taip negalima! Jums abiems galas! ,- visaip jis mėgino išsilaisvinti iš Ricky pančių, kol galiausiai jam pavyko, tuomet Niel atšoko, bet greitai buvo parverstas ant lovos. Ant jo užlipęs Changjo pagriebė laisvą pagalvę ir pradėjo trankytį vaikiną.

-Va dabar tai atsiimsi! ,- rėkaudamas jis toliau trankė Niel, vaikinas greitai visas išraudo, tiek nuo smūgių, tiek dėl veiksmo. Jo plaukuose jau buvo begalybė plunksnų ir Changjo atsiduso. Jis ilgai stebėjo Niel veidą, jo lūpas, ir tada kažkas spragtelėjo jo galvoje „Jis gražus“ nuskambėjo mintys ir Changjo visas užraudęs nustojo trankyti Niel. Vaikinas laikė jį surakinęs prie lovos, jų akys susitiko ir Niel persigando supratęs tą Changjo žvilgsnį.

-Ei! Tai dabar tik judu linksminatės! ,- labai laiku surikęs Ricky nustūmė Changjo nuo Niel ir pradėjo jį daužyti su pagalvę.

-Niel... Gal padėsi! ,- suriko, mat Changjo buvo žymiai stipresnis už Ricky.

-Aaa.. Aha ,- palinksėjo Niel ir taip pat kažką trankė su pagalvę, jis nežinojo ką, mat galva per daug buvo prikišta nereikalingų akimirksniu atsiradusių minčių. „Ko po velnių tasai Changjo taip į jį spoksojo... Juk jis ne toks kaip kiti vaikinai...Jis su Ricky yra kitokie“ pats sau tvirtino Niel, kol buvo priplotas prie žemės, o Ricky gulėjo kelis metrus nuo jo.

-Na čia t ai bent, o maniau, kad judu susibūrėt į vieną gaują ,- juokdamasis tiesiai virš Niel išsišiepė Changjo. Pasirodo vaikinas daužė ne jį, o Ricky, kuris dabar rodė visokius ženklus, kad nugalabys Niel.

-Aš... Aš nenorėjau, užsigalvojau ,- tas murmėjo, bet akys spoksojo tiesiog į Cahngjo veidą, bandė susivokti kas su juo dabar kitaip, na, o pats vaikinas nežinia kodėl šypsojosi ir žiūrėjo į Niel akis, bet vėliau jo paties akys nuslinko vaikino veidu ir sustojo prie lūpų. „O jos tikrai dailios.. Štai ką gauna tasai pašlemėkas pamokslautojas“ prunkštelėjo pagalvodamas apie C.A.P Changjo ir pats nežinodamas ką daro pradėjo lenktis prie Niel veido. Persigandęs Ricky viską matė ir netekęs amo žiūrėjo kas dabar bus, jis nenorėjo tikėti, kad jo sielos brolis toks kaip kiti, jis vylėsi, kad šis tik žaidžia su mažyliu Niel. Bet taip neatrodė ir Ricky pasąmonė jau įsterikavo.

-Kas po velnių čia darosi! ,- Ricky galėjo prisiekti Dievu, kad nuo sienų pradėjo byrėti tinkas, kai į kambarį įėjęs C.A.P suriko. Persigandęs vaikinas pašoko ant kojų ir prisiplojęs prie sienos iškėlė rankas, lyg pasiduodamas.

-Aš nieko nedariau, mes tik kariavom! ,- suklykė jis žiūrėdamas į C.A.P, bet šio akys įniršusios žiūrėjo į Niel ir į jį užgulusį Changjo. Abiejų vaikinų veidai buvo gal koks centimetras vienas nuo kito, ir abiejų jų akys nukrypo į rėkiantį C.A.P.

-Tai tu nuo manęs pabėgi, kad galėtum ateiti čia ir voliotis su šituo?! ,- C.A.P visai perpykęs ir jau be kantrybės tiesiog liepsnojančios akim stebėjo Niel. Vaikinukas persigando, jo rankos laikėsi įsikibusios Changjo, jo veidas vos nesilietė su jo, tad nenuostabu, kad viskas galėjo pasirodyti kiek kitaip.

-Ne! Min Soo, viskas ne taip, kaip tau atrodo! ,- suisterikavęs Niel nuo savęs kažkaip sugebėjo nuversti Changjo ir puolė prie C.A.P, bet šis nesileido apkabinamas, tik piktai žiūrėjo tai į vieną, tai į kitą vaikiną, Supratęs, kad yra nematomas Ricky šiaip ne taip pro visus prasmuko ir nulėkė į svetainę.

-Tu tik man nemeluok ,- piktai ištaręs C.A.P nuėjo prie Changjo ir lengvai jį pakėlė.

-O aš maniau, kad tu normalus... Jei dar kada pamatysi tave taip žiūrint į mano vaikiną, pamiršk, kad esam draugai ,- it pasiutęs pasakė tiesiai jam į akis C.A.P ir išėjo iš kambario, prieš tai pastvėręs Niel už riešo ir išsivilkdamas jį su savimi. Kai durys užsitrenkė ir Changjo liko vienas kambaryje, jis tiesiog susmuko ant lovos, ilgai spoksojo į vieną tašką ir galiausiai nesusilaikė.

-Aš ir esu normalus! ,- suklykė kaip skerdžiamas ir iš visų jėgų tvojo į prie savęs buvusią sieną.

*

Kambaryje vienas su kitu išdarinėdami tik Dievas žino ką ir kaip Chunji ir Joe sunkiai alsavo, vaikinų rankos lakstė vienas kito kūnų, abu jie buvo įkaitę, abu norėjo patirti viską, ką tik galėjo. Dabar, kai Chunji jau buvo ant Joe, kai jo kūnas buvo įsitempęs nuo to, ką jam darė vaikino daiktas, jis galėjo į viską geriau reaguoti, galėjo ne tik girdėti savo ar Joe išprotėjusius išrdies dūžius. Tas piktas riksmas, o vėliau ir klyksmas privertė abu vaikinus sustoti, Joe net šoktelėjo taip priversdamas Chunji sucypti iš skausmo.

-Oi, atsiprašau ,- supratęs, kad abu jie dar nebuvo baigę atsiprašė Joe, prisitraukė Chunji veidą prie savęs ir stipriai pabučiavo vaikiną į lūpas.

-Nenorėjau tavęs užgauti ,- jis tai sakė nuoširdžiai, tikrai nenorėjo, kad jo mylimasis kentėtų kokį nors skausmą.

-Nieko tokio ,- prikandęs lūpą Chunji jau leido savo rankas prie savo užpakaliuko, bet ten pirmiau atsirado Joe rankos, jos švelniai glostė vaikinuką, kad tam praeitų skausmas.

-Kas ten buvo ? ,- galiausiai ištarė abiem galvoje skambėjusį klausimą Joe ir prisimerkė. Sunkiai kvėpuodamas Chunji patraukė pečiais.

-Pats norėčiau žinoti, skambėjo lyg ir C.A.P su Chunji... Gal kas nutiko ..

-Tai tikriausiai vėl du mažvaikiai iškrėtė ką nors ir visai supykdė C.A.P...

-Skambėjo klaikiai...Gal tai kas rimto, Joe... Gal reikia patikrinti ?

-Och... Juk mes dar nebaigėm to, ką pradėjom, ar tikrai verta ? ,- jo akys susiaurėjo, Joe visai nenorėjo lipti iš lovos ir pasitraukti nuo Chunji, bet vaikino akys maldavo.

-Na gerai... Aš patikrinsiu, o tu gulėk čia ,- ištaręs Joe, perkėlė savo rankas kitur, atsargiai padėjo Chunji nuo jo nulipti ir nuogas išlipo iš lovos. Tvarkydamasis plaukus jis apsidairė kur gi tie jo rūbai, bet net pašoko į orą, kai ant jo užpakalio nusileido Chunji ranka.

-Aš noriu eiti kartu ,- pasakė jis ir nusišypsojęs suspaudė vieną Joe sėdmenį, vaikiną nuo to tik dar labiau išpylė karštis.

-Tai tau nepadės ,- galiausiai susilaikęs pasakė Joe ir patraukė Chunji ranką ,- Norėjau išsiaiškinti kas darosi, tai aš tau padėsiu, o tu sergantis liksi gulėti čia ,- lyg tikras tėtis pasakė jis ir neradęs kur numetė savo rūbus greitai apsirengė naujais.

-Ar neatrodau, kad padariau kažką nedoro ? ,- paklausė jis atsistodamas priešais Chunji, kad galėtų būti įvertintas.

-Tu visada atrodai, kaip geras ir tyras berniukas... ,- pavartė akis vaikinas.

-Na ir gerai, o tu man iš lovos nemėgink lipti ,- šypsodamasis Joe priėjo prie jo, pabučiavo į skruostą ir išėjo iš kambario vis kažką darydamas su savo plaukais, kad tie stotu į savo vietą.

2011 m. vasario 19 d., šeštadienis

ChunJoe [FanFic] (Part5)

Leisdamasis laiptais žemyn Joe iš karto atsitrenkė į nuliūdusį Niel kuris trynėsi akis ir liūdno katino žvilgsniu pažiūrėjo į jį.

-Kas negerai ? ,- paklausė Joe, nors jau numanė kame problema.

-Ricky mane žnaibyti pradėjo ir neleido būti su juo ir Changjo viename kambaryje...

Joe iš karto susiraukė, tie maži padaužos vis labiau jį erzino.

-O kur C.A.P ?

-Kažkur išėjo su direktoriumi ,- burbėjo vaikinas valydamasis skruostais riedančias ašaras.

-Gerai, neverk lyg mažas vaikas, aš atsiskaitysiu su Ricky ir Changjo ,- tai pasakęs Joe apkabino vaikinuką ir paglostė jo plaukus. Niel kūnu iš karto perbėgo jaudinantis šiurpas ir jis krūptelėjęs pažvelgė į Joe, kuris be galo mielai nusišypsojo, net nepagalvodamas, kas dabar buvo Niel galvoje.

-Gerai... Būsiu tvirtas ,- pasakęs šis nusijuokė ir kiek atsitraukė nuo Joe, jam nebuvo leista galvoti apie kažką kitą, turėjo jam būti svarbus tik vienintelis C.A.P.

-Na ir gerai, einam surasim Chunji, nes jau bijau, kad tasai bus prigriebęs abu vaikinus ,- susijuokęs Joe pastvėrė Niel už rankos ir nusitempė į koridorių, mat vaikinų klyksmai jau girdėjo kieme. Užsimetęs ant pečių striukę jis taip pat padavė ir Niel jo paltuką. Vaikis plačiai išsišiepęs apsirengė ir išėjo kartu su Joe į lauką.

Lauke pūtė lengvas ankstyvo pavasario vėjas, lengvai svyravo medžių šakos. Joe apsidairė po kiemą ir susiėmė už galvos dėl pamatyto vaizdo. Tie trys vaikinai į kiemą išlėkė visai nieko neapsirengę, tik paprastus, namuose dėvimus rūbus. Nuo tokio vaizdo net nukrėtė šaltis. Ne gana to, ne Chunji pričiupo neklaužadas, bet jie jau terorizavo vaikiną mėtydami į jį dar po žiemos užsilikusį sniegą.

-Po galais, aš jus tikrai prilupsiu! ,- klykavo Chunji ir bandė pagauti Ricky, kuris tiesiog kvatodamas vos nekritinėjo ant žemės, tuo tarpu Changjo pamatė, kad į lauką išėjo ir kiti, tad nustojo savo ataką ir klastingai nusišypsojo.

-Ooo, atėjot ir jūs pasismaginti ? ! ,- garsiai riktelėjęs jis pradėjo juoktis ir netikėtai paleido sniego gniūžtę tiesiai į dailų Joe veidelį. Niel riktelėjęs atšoko, mat visai neturėjo noro sušlapti, o viską matęs Chunji tiesiog paklaiko, visai pamiršęs Ricky puolė ant Changjo, bet Ricky nesileido būti pamirštas ir mikliai įsikabino į Chunji koją, na ir žinoma tasai parkrito veidu tiesiai į balą.

-Skelbiam karą! – paskelbė Changjo kartu su Ricky ir pradėjo į visus kas tik papuolė mėtyti sniegą. Niel susiraukęs slėpėsi už Joe, aišku, jis sakė susiims, bet tikrai nenorėjo likti permirkęs, kaip kad buvo Chunji, kuris visaip keikdamasis stojosi iš balos. Joe nebegalėjo nustovėti savo vietoje, tad pasileido bėgom į Changjo, sugriebęs jį už liemens priplojo prie žemės ir jo paties veidą panardino į balą.

-Va, žinosi kaip skriausti kitus ,- suniurnėjo Joe ir pradėjo juoktis, bet greitai jis buvo numestas nuo vaikino, nes Ricky tiesiog kaip dramblys ant jo užkrito.

-Com on, Changjo, spaudžiam sūrį iš Joe ,- kvatojosi šis, nes Joe nesugebėjo pasikelti, o Changjo greitai prisidėjo prie savo draugo ir taip pat juokdamasis trynė Joe į miltus.

-Ei! Baikštuoli pūstalūpi, gal ir tu padėsi?! ,- suriko abu vaikinai, bet Niel tik papurtė galvą, jis tikrai nepadės jiems skriausti Joe, nors tai atrodė be galo viliojantis pasiūlymas...

Chunji galiausiai normaliai nusivalęs savo veidą buvo baisiai raudonas, tad tiesiog abu vaikinus pakėlęs už marškinių juos numetė nuo Joe. Ištiesęs vaikinui ranką jį pakėlė, nuvalė jo kelnes ir piktai žiūrėjo į tuos du.

-Jums galas ,- tik tiek pasakęs jis paleido į abu vaikinus sniego kamuolius ir kartu su Joe pradėjo spausti sūrį iš Changjo ir Ricky, žinoma, Niel nebe susilaikė ir taip pat pribėgęs padėjo tiems dviems.

-Ei.. Taip negalima.. Kai mes siūlėm padėti, tu nepadėjai... ,- piktai burbuliavo Ricky, o Niel jam tik parodė liežuvį.

-Nes jūs lyg kiaulės, jei padėsiu, vis tiek atsirasiu Joe vietoje ,- nusivaipė jis, bet labai greitai buvo už pečių nutrauktas nuo besijuokiančių draugų.

-Tai kas čia dabar darosi ? ,- nuskambėjo gan ritmas C.A.P balsas ir visi sustingę į jį pažiūrėjo.

-Mes tik linksminomės ,- kad ir kaip keista, tai pasakė Joe ir privertė C.A.P žandikaulį atsilapoti iki žemės.

-Nesupratau... ,- jis papurtė galvą ir paleidęs Niel susidėjo rankas ant krūtinės.

-Linksminotės balose ir beveik neapsirengę ? ,- šis klausimas buvo labiau skirtas Chunji ir Ricky su Changjo. Žinoma nei vienas nieko nepasakė ir visi trys kartu su Joe lyg susitarę paleido po sniego gabalą į C.A.P, aišku, už tai vėliau teks atsakyti, bet dabar ne tas jiems buvo galvoje. Šokiruotas tokio vaikinų poelgio Niel besijuokdamas parkrito ant žemės ir visai nebesiklausė ką kalbėjo C.A.P

-Nusiramink gi tu ir prisidėk prie visų ,- galiausiai baigęs savo isterišką kvatojimasį pasakė Niel ir šiltai nusišypsojo. Galbūt ta šypsena kitokiomis aplinkybėmis būtų išlydžiusi C.A.P širdį, bet dabar kažkodėl tai visai nepadėjo. Jis pakėlė Niel nuo žemės, tuomet piktai žiūrėdamas į vaikinus parodė į namo duris.

-Staigiai visi vidun ,- pasakė tik tiek ir nuėjo į namą kartu su savimi už atlapos nusitempdamas Niel.

Joe su Changjo kažką leptelėjo ir parodė nepadorų gestą tam vaikinui, o Ricky su Chunji pastatė savo draugus ant kojų ir visi besijuokdami nuėjo į namą pasitikti savo bausmės.

Viduje Ricky su Changjo sėdėjo ir tyčiojosi ir Niel už tai, kad leidosi tai įvelkamas vidun, bet jie tai darė tyliai, mat patys gavo pylos, kad į lauką išėjo neapsirengę.

-Bet juk mes... nenorė..ėjom ,- kosėdamas pasakė Ricky ir pasivalė bėgančią nosį.

-Aha... Jei ne šitas ,- Changjo parodė į Chunji kuris visas tirtėdamas sėdėjo apkabintas Joe

-Kaip sakiau, jei ne šitas tipelis, tai mes būtumėm šiltai sėdėję ant sofutės ir spoksoję į play boy mergaites ,- pavartė jis akis ir sutrenkė kumščiais su Ricky, kuris kikendamas leido žaibo garsą.

-Visko nebūtų buvę, jeigu jūs nebūtumėt kišę savo nosių kur nereikia ,- piktokai pasakė Joe stipriau apkabindamas iš šalčio virpantį Chunji. Bet vaikino balsas nebuvo per daug piktas, jis jau per daug nekreipė dėmesio, mat smagiai praleido laiką su visais.

-Tai nereikėjo taip triukšmauti... Och... Achh... ,- pradėjo juodu mėgdžioti Ricky ir kartu su Changjo negalėjo atsilaikyti juoko priepuoliui. Žinoma, Chunji su Joe užraudo, net ir Niel kažkiek nusuko akis ir kreivai šyptelėjo.

-Oi.. Man nereikia jūsų pasiteisinimų ir panašiai ,- suburbėjo C.A.P viena ranka pasitrindamas smilkinį, kita spustelėdamas Niel ranką.

-Aš tik noriu jums išaiškinti, kad turit saugoti savo sveikatą ir po perkūnais... turit elgtis kaip savo amžiaus jaunuoliai, o ne maži vaikai.

Po tokio tipinio moralo jis susilaukė piktų žvilgsnių iš padaužų, na, o Joe tiesiog atsiduso, jau kas kas, o jis ir jo vaikinas tikrai nesielgia kaip maži vaikai...

-Na gerai, tėveli... apči... ar jau galim nešti savo užpakalius iš čia ? ,- trindamas raudoną nosį paklausė Changjo ir nesulaukęs atsakymo nuėjo į savo kambarį, žinoma, jam iš paskos nulėkė ir Ricky.

-Bet judu tai be žodžiu... Esat čia ne ką jaunesni už mane ir taip elgiatės... Vietoje to, kad prižiūrėtumėt ir sutvardytumėt tuos du, jūs susidedat su jais ir imatės kažkokių žaidimų ,- C.A.P toliau laidė pastabas Joe ir Chunji. Vaikinams neliko nieko kito, kaip tik klausytis ką jisai kalba ir stebėti susiraukusi Niel kuriam visai nepatiko toks jo vaikino nusistatymas prieš linksmybes.

-Mes suprantam, bet kartais juk galima atsipalaiduoti ,- lyg pasiteisindamas atsakė jam Joe ir atsistojo, jis norėjo iš čia greičiau dingti, norėjo greičiau susukti Chunji į šiltą antklodę ir padaryti jam karštos arbatos, mat vaikinukas po maudynių baloje pradėjo jaustis prastai. Jo plaukai vis dar buvo šlapi nuo sniego, o tai jį darė dar labiau patrauklų nei šiaip kada.

-Gerai... Eikit jūs iš čia greičiau, ir Chunji, jei tu pradėsi sirgti, tau tai geruoju nesibaigs ,- galutinai užtilęs C.A.P mostelėjo ranka, kad tie du maždaug išnyktų iš akių, bet jis visai nesitikėjo, kad su jais kartu nuo jo kelių pakils ir Niel. Šis vaikinas atsistojo ir nieko nesakydamas nuėjo laiptais aukštyn kartu su Chunji ir Joe kurie piktai burbėjo ant C.A.P.

***

-Kas jis po velnių manosi esantis?! ,- rėkauti pradėjo Joe klodamas Chunji su trečia ar jau ketvirta antklode, na, o šis jau darėsi bordinis, bet net nesirengė pertraukti Joe, mat jam patiko, kad vaikinas juo rūpinasi.

-Viskas...Na, o dabar ko norėtum, arbatos ? Karšto šokolado su zefyrais ? Torto, saldumynų ? Sakyk, bet ko atnešiu ,- su plačia šypsena Joe užklojo Chunji su paskutine, tikriausiai septinta antklode ir atsisėdęs šalia jo uždėjo ranką ant vaikino skruosto.

-Ačiū mama, man užteks ir arbatos ,- susijuokė Chunji, nes Joe tikrai priminė susirūpinusią mamytę. Abu vaikinai pradėjo juoktis ir Joe pavėlęs Chunji plaukus išėjo iš kambario, o vėliau grįžo nešinas milžinišku padėklu prikrautu visokiausių vaisių, arbatos arbatinukų ir karštu šokoladu.

-Štai, manau tiek kol kas užteks sūneli ,- susijuokdamas pasakė Joe ir viską padėjo ant spintelės šalimais vaikinų lovos.

-Mhm... Bet ar žinai ko aš tikrai norėčiau, kas man tikrai padėtų ? ,- paklausdamas Chunji šypsojosi, akyse degė mažos liepsnelės, o ir vaikino skruostai buvo nusidažę gražiu raudoniu. Joe jau numanė ką šis galvoja.

-Kažkodėl esu įsitikinęs, kad numanau.

-Joe... ,- sudrebėjusi balsu ištaręs Chunji šiaip ne taip sugebėjo atsisėsti toje antklodžių ir dekių kipinoje lovoje. ,-Ar gali mane padaryti ? ,- jis to klausė šypsodamasis, be galo tikėdamasis, jo akyse buvo matyti vilties kibirkštėlės.

-Dabar ? Kai tu sergi ? ,- apsimetė tikrai nustebęs Joe, bet iš tiesų toks nebuvo, jis puikiai žinojo, kad Chunji pasinaudos visomis progomis, kad ir savo liga, kad tik įsitemptų Joe kartu su savimi į lovą linksmiems žaidimams.

-Būtent dabar. Man tai be galo padėtų, aš esu įsitikinęs.

-Ech, tu mane nuvarysi nuo kojų ,- tarstelėjęs Joe papurtė galvą, nuėjęs prie durų į jas atrėmė galvą ir tuomet pasuko užraktą. Giliai įkvėpęs jsi pasisuko atgal į Chunji ir pradėjo kvatotis, mat vaikinas mėgino išsirangyti iš tos begalybės dakių jūros.

-Tai gal sakau, padėsiu tau ,- šypsodamasis Joe priėjo prie savo vaikino, karštai jį pabučiavo, lėtai vieną po kito pašalino dekius ir antklodes. Kai jau galėjo regėti Chunji nuo galvos iki kojų, jis užkišo rankas už vaikino marškinėlių, pirštais perbraukė per jo krūtinę ir tada labai lėtai užkėlęs jo marškinėlius aukštyn visai juos pašalino.

2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis

ChunJoe [FanFic] (Part4)

Jie dar ilgai vienas kitam teikė visokiausius malonumus, nei vienas vėliau nesugebėjo prisiminti kokiomis pozomis ką darė, bet galiausiai karštais ir šlapias Joe kūnas suglebo ant Chunji įkaitusio ir vis dar kiek vibruojančio kūno. Vaikinai apsikabino vienas kitą rankomis, abu šypsojosi, abiems buvo gera. Ir nesvarbu, kad Chunji negalėjo pajudinti savo kojų, nes tarp jų viską skaudėjo, nesvarbu, kad Joe nejautė savo liežuvio ir visai nusispjauti į tai, kad už sienos buvęs Changjo su Ricky tiesiog merdėjo iš juoko pridėję savo ausis prie tos pačios sienos už kurios buvo linksmai naktį praleidusių vaikinų lova.
Laikrodis rodė ketvirtą valandą po pietų, Chunji ir Joe alsavimai nurimo, kol galiausiai liko maloni tyla ir tik ore dvelkiantis meilės jausmas. Joe žvelgė į savo vaikino akis su šypsena, kiekviena naktis buvo tokia pat nuostabi kaip ir ši, kiekviena naktis versdavo jį dar labiau mylėti savo draugą... Kiekviena naktis priklausė tik jiems dviems ir niekam kitam.
Po gerų dviejų valandų

Chunji atsargiai išlipo iš lovos nenorėdamas pažadinti savo miegančio gražuoliuko, jis patylomis , tik ant pirštų galų nutypeno į vonios kambarį ir paliko šiek tiek praviras duris, mat gerai žinojo, kad bėgančio vandens garsas visada keistai nuramindavo Joe. Plaudamas savo plaukus ir rankomis prausdamas visą kūną Chunji šypsojosi, jis vis dar juto kiekvieną savo vaikino prisilietimą, vis dar galėjo jausti jį savyje.
-Ak ,- atsiduso jis ir užvertė galvą leisdamas šiltam vandeniui nuplauti ant veido užsilikusį karštį. Kai švelni srovė tekėjo vaikino nugara ir jos išlinkimais buvo labai gera, ta ramybė, užliejusi po visko tiesiog malonino Chunjį, o rankos apsivijusios jį visai netikėtai, privertė vaikiną pasijusti dar maloniau. Apsisukęs jis rankomis apsikabino Joe ir įsitraukė jį su savimi į dušą. Abu vaikinai glaudėsi vienas prie kito ir atsipalaidavo karštame vandenyje, nuo kurio ant dušo kabinos durų jau buvo susidaręs garų sluoksnis. Chunji tiesiog be žodžių priglaudė savo lūpas prie Joe lūpų, jų liežuviai susitiko ir judėjo vienu, tuo pačiu ritmu. Chunji rankos švelniai glostė Joe kūną, o ir jo paties rankos neatsiliko, klaidžiojo po įvairiausias Chunji kūno vietas. Prirėmęs savo vaikiną labiau prie dušo kabinos Chunji savo lūpas perkėlė ant Joe krūtinės, jo rankos buvo ant vaikino sėdmenų.
-Chunsa... Palauk ,- sukuždėjęs Joe jau tiesiog laikydamasis dušo sienelės smuko lėtai žemėn, žinoma, jo vaikinas neleido jam nusileisti ant plytelių po kojomis, jis tvirčiau apkabino Joe kūną ir priglaudė prie savęs.
-Kas negerai ? ,- paklausė savo šiltu, vienu metu be galo brolišku ir tuo pačiu mylinčiu balsu Chunji.
-Nieko.. tiesiog ,- Joe atsikvėpė ir pirštais palietė Chunjį skruostą.
-Tiesiog noriu pabūti su tavimi ir be viso to ,- kiek kreivai šyptelėjęs užbaigė savo sakinį jis ir pabučiavo vaikiną į skruostą.
-Gerai. Padarysiu viską ko paprašysi ,- linktelėjęs Chunji nusišypsojo, pabučiavo Joe į jo kaktą ir perbraukė pirštais per vaikino plaukus.
-Ar tau nieko neskauda ? Viskas gerai ? ,- jis tikrai elgėsi labai rūpestingai, mat Joe buvo pats svarbiausias žmogus jo gyvenime, Chunji negalėjo įsivaizduoti jį be jo.
-Viskas gerai, dušas be galo padėjo. O kaip tu ? ,- Joe akys spindėjo meile ir rūpesčiu, na ir kas, kad jis buvo jaunesnis už Chunji, ką daro tas mėnesio ar dievų skirtumas, kai taip labai myli.
-Man taip pat viskas gerai, jau visos galūnės funksionuoja ,- vos spėjo jis tai ištarti ir abu vaikinai prapliupo kvatotis. Na, jiems buvo smagu, jiedu linksmai išsimaudė, pasipliuškeno kaip maži vaikai ir galiausiai abu susisukę į rankšluosčius išėjo iš vonios, o kai atsistojo priešais spintą ten prastovėjo velnias žino kiek laiko. Chunji ilgai kuitėsi po savo ir tuo pačiu po Joe rūbus, mat jam kaip visada būdavo sunku nuspręsti, ką rengtis, o vaikinas amžinai norėjo atrodyti idealiai. Galiausiai susiradęs baltus džinsus, rožinius marškinėlius ir baltą švarkelį jis apsirengė ir atsistojo priešais Joe.
-Na, kaip atrodau ? ,- nusijuokdamas paklausė ir sulaukė be galo mielos Joe šypsenos.
-Idealiai, kaip visada, o aš ? ,- atsakė jis ir tada pasisukiojo parodydamas savo idealiai atrodančias odines kelnes ir juodus, jo krutinę aptempiančius marškinėlius.
-Tiesiog varančiai iš proto. Jei eisi į miestą, aš nesugebėsiu tavęs apsaugoti nuo gerbėjų ,- suniurnėjo Chunji ir tuomet jo plaukai nukentėjo nuo Joe rankos. Vaikinas tiesiog negalėjo nepajuokauti ir nesuvelti jo plaukų.
-Tau nereikės manęs ginti, aš amžinai būsiu prie tavo parankės, o dabar, gal malonėtum atrakinti užtrenktas duris ?
-Am... gerai ,- sumurmėjo Chunji ir tvarkydamasis savo plaukus nuėjo prie durų, rimtai paspyręs jas su koja jis kažkaip nusikeikė, tada pasukiojo rankena ir atidaręs duris pasisuko į Joe, kuris atrodė tiesiog paklaikęs ir spoksojo į tarpdurį. Pasukęs galvą Chunji pamatė į ką taip spoksojo kitais vaikinas ir baisiai susiraukė.
-Jūs ką, visai gėdos neturit ! ,- riktelėjo jis, mat prie durų stovėjo kikendami Changjo ir Ricky.
-Man jūsų abiejų jau per daug ! ,- vis dar rėkdamas Chunji išlėkė iš kambario ir nusivijo tuos du kvailelius, o visas namas aidėjo nuo jų juoko ir rėkavimų, kad pasiskųs C.A.P‘ui.
-Ech.. tai niekada nesibaigs ,- pats sau pasakė Joe ir išėjo iš kambario prieš tai paklodamas lovą ir atsargiai priverdamas duris, kad tos netyčia neužsitrenktų.

2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

ChunJoe [FanFic] (Part3)

-Kas.. kas vyksta ? ,- išlemeno pasimetęs Chunji ir žengtelėjo žingsnį link Niel. ,-Ar tau viskas gerai ?
-Chunji... Tie kvailiai numetė ant manęs tarakoną ,- piktai suburbėjęs Niel parodė kumšti ant žemės vis dar gulintiems Ricky ir Changjo.
-Na ko tu taip pyksti, juk jis neįkando ,- juokdamasis pasakė C.A.P ir apsikabino Niel, kuris iš karto pasijutęs geriau padėjo galvą ant vaikino peties ir vis dar žudančiu žvilgsniu stebėjo padaužas.
-Judu visai nesivaldot, gal jau nusiraminkit ir atsisėskit ,- subarė vaikus Joe ir nuėjęs prie Chunji jį apkabino.
-Ooo... Jums tai galima linksmintis už virtuvės durų, o mums draudžiama pakankinti Niel... Taip nesąžininga ,- labai nedraugiškai suburbėjo Changjo ir atsistojo su savimi nuo žemės pakeldamas Ricky. Joe kartu su Chunji užraudo, jie nenorėjo tikėti, kad gal šitie du nedorėliai viską pamatė.
-Mes einam ,- pasakė Ricky žybtelėdamas akimis į apsikabinusius draugus ir kartu su Changjo užlipo laiptais į savo kambarį palikdami abi poreles būti vienus.
-Bang Min... Jie mane nervuoja ,- pasiskundė Niel ir stipriau apsikabinęs C.A.P pažvelgė į kitus du vaikinus. – Tai ką jūs darėt toje virtuvėje taip ilgai ? ,- tiesiai šviesiai paklausė jis ir stebėjo Joe reakciją, kuri buvo itin įprastinė, tik kvailas juokas.
-Ką mes ten galėjom daryti, Niel... Indus plovėm ,- pasakęs Chunji nusišypsojo ir suspaudė Joe ranką, kad tas per daug neišsiduotų.
-Būtent. O dabar paliksim judu čia ir išeisim ,- pasakęs Joe giliai įkvėpė ir nusitempė Chunji į jų kambarį, negalėjo jis čia daugiau stovėti ir raudonuoti.
Lipdamas laiptais Joe burbėjo, kad jam jau pradeda nusibosti šitas šeimyninis gyvenimas, kad jis negauna nei minutės ramybės ir kad tie, vos keliais metais jaunesni vaikinai elgiasi kaip tikri mažvaikiai.
-Tu nusiramink ,- galiausiai ištarė Chunji, kuris negalėjo kęsti vaizdo, kai jo mylimasis buvo toks piktas ir viskuo nusivylęs.
-Nenoriu...
-Tai gal tau padėti ? ,- Chunji šypsojosi, jis buvo įsitikinęs, kad yra vienintelis asmuo galintys savo vaikinui suteikti ramybės, saugumo ir malonumo pojūtį. Joe pasisuko į vaikiną ir nusišypsodamas tiesiog puolė jam į glėbį. Jo lūpos susirado Chunji lūpas, jis norėjo bučiuoti ir mylėti šį žmogų kuris buvo prieš jį, jis norėjo jį turėti su savimi..savyje.
-Joe... ,- tyliai ištaręs vaikino vardą jam į ausi Chunji mikliai įlėkė į judviejų kambarį, užtrenkė duris, su trenksmu jas užrakino ir vis dar laikydamas kitą vaikiną savo glėbyje pradėjo jį išrenginėti. Joe greitai neteko savo marškinių, dar greičiau jis paliko Chunji be kelnių. Pastūmęs vaikiną ant lovos Joe ant jo užgulė, nusagstė jo marškinius ir pradėjo bučiuoti vaikino krutinę. Chunji lėtai alsavo, jausmas, kai Joe lūpos lietėsi prie jo odos buvo nuostabus, neapsakomas. Atrodė visa laimė ir džiaugsmas koks tik gali būti dabar priklausė tik jiems. Joe toliau bučiavo ir švelniai glostė savo brangiausiojo vyro krutinę, slinko ja vis žemiau, kol galiausiai Chunji jį sulaikė ir prisitraukęs prie savęs pabučiavo.
-Tu nuostabus ,- pasakęs jis pakeitė poziciją ir pats užgulė Joe. Bučiavo jo kaklą, glostė rankas, švelniai ir aistringai išbučiavęs visą Joe veidelį jis leidosi žemiau. Bučinukais slinko vaikino krutine žemyn, rankos švelniai glostė jo rankas, o Joe buvo įsikibęs antklodės ir negalėjo atitraukti akių nuo Chunji, kuris jau leidosi prie jo kelnių. Miklūs ir ilgi vaikino pirštai greitai panaikino Joe džinsus, jie jau gulėjo ant žemės. Dar kartą pakilęs aukštyn jis švelniai pabučiavo savo vyriškį į lūpas ir tada lėtais rankų judesiai paliko jį visai be rūbų, paliko jo tobulą kūną su visais privalumais gulėti nuogą ir be galo traukiantį prie savęs. Joe kūnas įsitempė, ne dėl to, kad jį nuogą matė Chunji, ne, jis jį matė tokį daug kartų, bet tiesiog visada vaikinas jausdavosi kažkaip nejaukiai tiesiog taip gulėti.
-Tavo kūnas toks tobulas.... Atsipalaiduok meile mano ,- šypsodamasis kaip tikras angelas ištarė Chunji ir vėl pabučiavo vaikiną kuris be galo traukė jį.
-Aš esu pasirengęs suteikti tau patį didžiausią malonumą, kad ši diena tau būtų tobula ,- tai pasakęs jis vėl pasilenkė ir Joe teko griebtis antklodės be galo stipriai, atrodė, kad ji tuojau perplyš nuo to, kaip Joe pirštai ją spaudė. Vaikino akys tiesiog sustingo, burna prasivėrė iš malonumo, šiaip ne taip jis sugebėjo žiūrėti į Chunji kuris atrodė tikrai mėgaudamasis žaidė su Joe daikteliu. Visas vaikino kūnas tirtėjo, Chunji nemelavo, kai sakė, kad suteiks jam malonumą. Galva tiesiog sukosi iš to nerealaus jausmo, o jo daiktas tiesiog darėsi dar kietesnis nei bet kada...
Chunji rankos nuslydo per Joe nugarą ir sustojo ant jo užpakaliuko, rankos tvirčiau suspaudė vieną užpakaliuko skruostą ir Joe gavo teisę aiktelėti iš malonumo ir netikėtumo. Chunji burna vis dar buvo užsiėmusi kitais reikalais, kai jo rankos jau pakluso kažkokiai kitai valiai, jos švelniai glamonėjo vaikino nugarą, jo dailius išlinkimus.
-Chunsa.... ach... aš...negaliu...ach.... ,- dejavo Joe, negalėjo jis daugiau išbūti neišleidęs jokio garso, jis jau buvo prie kritinės išprotėjimo ribos.
Pakėlęs į jį akis, Chunji lėtai sau iš burnos ištraukė vaikino daiktą ir nusišypsojo. Joe mikliai, negalėdamas laukti įsisiurbė į Chunji lūpas, jo rankos apsivijo tvirtą vaikino kūną ir nesirengė jo paleisti. Du kūnai tiesiog paildė vienas kitą, Chunji kaip Joe skendo vienas kito glėbyje.
-Aš tave myliu, tu mano gyvenimo saule ,- ištarė Chunji atsitraukdamas per centimetrą nuo Joe, jis norėjo žiūrėti į savo vaikino akis, norėjo matyti ką jos atsakys.
-O aš tave... be tavęs.. negyvenčiau , kad ir kaip tai banalu ,- atsakęs jis kreivai šyptelėjo, jo rankos nuslydo Chunji kūnų ir nutraukė jo apatinius, dabar jiedu abu buvo visai nuogi. Joe akys negalėjo atsitraukti nuo Chunji kūno, tiesiog jį valgė vien žvilgsniu, norėjo jo dabar, tuojau pat, tad nieko nelaukdamas užgulė ir pradėjo bučiuoti, braukti liežuviu ir kitaip valgyti savo širdies savininką. Joe ranką tvirtai suėmė Chunji vyrišką privalumą ir švelniai jį glostė, vėliau to darbo ėmėsi vaikino lūpos ir liežuvis. Atrodė, kad tie du dalykai , jo lūpos ir Chunji daiktas buvo sutverti vienas kitam. Vaikinas darbavosi itin gerai, liežuvio galu lietė JO galiuką taip išvarydamas Chunji iš sveiko proto ribų.
-Ak... Lee Byung... Ak.. ,- Chunji balsas nuskambėjo per visą kambarį, jsi dėjavo, buvo be galo susijaudinęs, norėjo dar ir dar. Taip, jis buvo nepasotinamas, kai viską jam darė vienas vienintelis Joe.

ChunJoe [FanFic] (Part2)

Rankomis susikabinę ir vienas Dievas žino iš ko kvatodami į svetainę nusileido L.Joe ir Chunji, jie abu linksmi nuėjo atsisėsti prie kitų savo šeimos narių. Jaunėliai Changjo ir Ricky labai susidomėję žvelgė į televizorių ir abu tyliai kikeno iš rodomos dramos, na, o Niel ir C.A.P sėdėjo apsikabinę ir apie kažką labai jau įnirtingai diskutavo. C.A.P ranka lėtai nuslydo Niel keliu, kai staiga visi vienu metu pasisuko į svetainėn atėjusius įsimylėjusius bernelius. Chunji su Joe sustingo ir spoksojo į ketvertuką kuris nenuleido akių nuo jų dviejų.

-Atsiprašom, kad vėluojam ,- galiausiai ištarė juokdamasis Joe ir paleidęs Chunji ranką nulėkė atsisėsti prie Ricky. Chunji kreivai šyptelėjęs nuėjo atsisėsti ant laisvo fotelio ir sulaukė malonaus C.A.P šypsnio, kuris kaip visada pasakydavo, jog vaikinas viską supranta.

-Na jūs ir ilgai miegat meškinai... ,- juokdamasis pasakė Niel ir nulipęs nuo C.A.P kelių atsistojo ant žemės.

-Tai ką šiandien valgom ? Aš noriu kiniško maisto, arba dar geriau... Chan Hee oppa, gal tu nori pasisukioti virtuvėje ? ,- paklausė Niel ir įsispoksojo į Chunjį, kuris sunkiai atsiduso ir pakilo iš savo vietos

-Tik tokiu atveju jeigu tu man padėsi ,- pasakė jis ir priėjęs apsikabino Niel. – Okey ?

Nielas pasimuistė ir pradėjo kvatotis, C.A.P taip pat nusijuokė ir nieko nesakė, galiausiai Niel linktelėjo ir jie kartu su Chunji nuėjo į virtuvę, palikdami svetainėje jaunėlius kartu su C.A.P ie Joe.

-Tai ką, vėl žaidi su Lee Chan Hee ? ,- ištarė C.A.P pasilenkdamas prie Joe, kad vaikai negirdėtų ką tie du kalbasi, žinoma, vaikučiai buvo itin protingi ir išjungę televizorių įbedė akis į vyresnius vaikinus.

-Ne, aš niekada su juo nežaidžiu ,- labai rimtai pasakė Joe ir keistai dėbtelėjo į Ricky su Changjo.

-Ar jūs neturit nieko įdomesnio ką veikti, tik mudviejų klausytis ? ,- paklausė jis jų ir sulaukė pagalvės sau į veidą.

-Ne. Jei nebūtumėt taip ilgai buvę savo kambaryje, tai gal būtumėm galėję eiti kur nors, o dabar teks sėdėti jūsų kompanijoje ,- pasakęs Ricky jau rengėsi pasekti Cganjo pavyzdžiu ir paleisti pagalvę į Joe, bet iš virtuvės atsklido piktas Chunji riksmas.

-Jei dar kuris paleis pagalvę į mano Joe, prižadu, liksit be pusryčių!

Vaikai vėl tvarkingai atsisėdo, o Joe nuleidęs galvą sėdėjo išraudęs kaip niekada.

-Kaip jis viską girdį ? ,- nesusipratęs C.A.P paklausė ir atsisėda šalimais Joe. Paspaudęs jo petį jis išsišiepė. - Tu taip nesikuklink, juk visiems senai aišku, kas tarp jūsų dedasi.

-Žinau... Bet nereikia ant viso namo taip garsiai tai skelbti ,- pavartęs akis Joe pažiūrėjo į C.A.P ir jau rengėsi nukreipti temą, bet kažkodėl prikando savo liežuvį, mat gerai žinojo, kad su Min Soo nelabai pavyks nukrypti nuo kalbos.

-Jis tave myli, nieko jau nepakeisi, teks priprasti... O jei ne, tai tada šitie du maži pypliai, tave mirtinai nukankins ,- kvatodamas baigė kalbėti C.A.P ir paleido pagalvę į Changjo, kuris stengėsi slapta trinktelėti Joe iš už nugaros per galvą.

Na ir prasidėjo tada kvailas pagalvių karas, visi smagiai kvatojosi, buvo jiems smagu klausytis ir iš virtuvės sklindančio Niel balso kuris vis skundėsi, kad negauna paragauti blynų tešlos.

Po kokio pusvalandžio keturi vaikinai svetainėje susėdo lyg nieko nebuvo ir laukė susidėję rankas ant kelių. Jų akys sekė Niel ir Chunji nešamus blynus ir visokius kitokius patiekalus. Galiausiai , kai nedidelis stalas jau linko nuo maisto ir arbatos, visi pasislinko padarydami vietos ir kitiems dviems. Chunji įsitaisė prie Joe ir uždėjo ranką ant jo rankos, o Niel atsisėda ant C.A.P kelių.

Su šypsena veide visi varvino seilę ir jau trynėsi rankas, negalėdami išlaukti kada galės valgyti.

-Chunsa, tu tikrai puikus virtuvėje ,- pasakęs Joe pabučiavo Chunji į skruostą, visi sukikenę padėkojo už maistą ir pradėjo valgyti. Maisto žinoma greitai neliko, C.A.P dar bandė atgauti paskutinį blyną iš Niel, bet šis greitai jį suvalgė ir paliko savo vaikiną be gardžiausio kasnelio. Po visko Joe kartu su Chunji pasisiūlė viską sutvarkyti, mat jiems reikėjo minutės kartu, vos sunešus visus indus atgal į virtuvę ir likus dviems Joe prispaudė Chunji prie virtuvės sienos ir nusišypsojo. Atmetant tai, kad jis buvo keliais centimetrais žemesnis už Chunji, šiuo metu jie buvo viename aukštyje. Vaikino akys degė geiduliu ir aistra, gal ryte Joe tiek jausmų ir nerodė, bet dabar negalėjo atsilaikyti, jis norėjo paskandinti savo mylimąjį jausmų bangoje, norėjo laikyti jį prie savęs ir nepaleisti. Chunji šypsojosi, jis lėtai pasilenkė prie Joe ir jų akims merkiantis susitiko judviejų lūpos. Bučinys buvo toks tvirtas ir karštas, kad elektra buvo jausti visoje patalpoje. Joe tvirčiau įrėmė savo rankas į virtuvės sieną, Chunji labiau apglėbė Joe per liemenį, abu norėjo to paties, abiejų vaikinų mintys dabar dirbo vienu ritmu. Joe pirštai pačiam jam nesusigaudant jau pradėjo segioti kito vaikino marškinių sagas tuo pat metu kai Chunji pirštukai lėtai slinko į Joe džinsus. Jų kūnai dar labiau susiglaudė, atrodė, kad tai bus čia, dabar ir niekas to nesulaikys, mat jausmai veržėsi per kraštus, bet Nielo klyksmas viską išblaškė. Joe atšoko nuo savo vaikino ir greitai susitvarkė džinsus, Chunji visas persigandęs užsisegė marškinių sagas ir pasisuko į virtuvės duris. Nielo čia nebuvo, jis nieko nematė, bet vis tiek vaikinas kažko klykė, tad abu draugai nubėgo į svetainę.

-Tarakonas! – klykė šokinėdamas Niel už C.A.P nugaros, o jaunėliai raitėsi iš juoko ant grindų. Kiek pasimetę ir nejaukiai jausdamiesi Chunji su Joe stebėjo viską stovėdami tarpduryje, o jų širdys daužėsi kaip išprotėjusios.

ChunJoe [FanFic]


Jis juto kaip švelnios ir tvirtos rankos apsiveja jį per liemenį, galėjo puikiai užuost nuostabų kvapą sklindantį nuo šalimais buvusio asmens. Vaikinas apsisuko ir netikėtai ant savo lūpų sulaukė kitų, gardaus kvapo lūpų.

-Mm...Chunji... juk dar tik ankstus rytas, ar negali palaukti vakaro ? ,- tyliai sumurmėjęs Joe palietė savo draugo skruostą ir nusišypsojo. Priešais stovėjusio vaikino akyse buvo matyti kibirkštėlės. Jis lengvai papurtė galvą, tuomet paėmęs vieną Joe ranką švelniai priglaudė prie jos savo lūpas.

-Man sunku susilaikyti ,- pasakė jis ir savo lūpas perkėlė ant Joe kaklo. Vaikinai taip ir stovėjo vienas šalia kito, Joe kūnų bėgo malonus šiurpas, na, o Chunji stengėsi vien savo karštų lūpų prisilietimais priversti mylimo vaikino kūną dar labiau tirtėti. Neilgai trukus Joe pasidavė tai traukai ir jau tvirtai buvo laikomas Chunji glėbyje.

-Na kodėl tu toks bedvasis ? ,- ištaręs Chunji pažvelgė į vaikino akis, kurios atrodė ganėtina pavargusios.

-Aš neatsigavau po anos nakties... ,- kiek parausdamas prisipažino Joe ir sulaukė šilto savo vaikino juoko. Chunji rankos spustelėjo Joe pečius ir pasodino vaikiną ant lovos. Tuomet lengvai stumtelėjęs jį Chunji perbraukė pirštais per Joe krūtinę.

-Tai ko atsikėlei, brangusis ? Juk gali miegoti, neleisiu tiems vaikams tau trukdyti ,- Chunji tai pasakė be galo nuoširdžiai, Joe net pakėlė į jį akis, kad įsitikintu, kad tai tikrai jo mylimas žmogus kalba. Bet Chunji lūpos judėjo, vadinasi tai tikrai kalbėjo tasai naivus romantikas.

-Gerai... Bet nepamiršk manęs pažadinti ,- vos ištaręs Joe pasidavė miegui ir žinoma sapnavo ne ką kitą, kaip savo numylėtinį Chunji. Jautė jo pirštus savo plaukuose, jo karštą liežuvį kuris lėtai slinko vaikino kaklu. Sapnas atrodė be galo tikroviškas, tad Joe pradėjo muistytis, nesusilaikęs jis atsimerkė ir pastebėjo prie savęs pasilenkusi Chunji. Jo pirštai tikrai buvo vaikino plaukuose, švelniai juos glostė, o liežuvis... Joe aiktelėjo ir savo rankomis suėmęs Chunji veidą atitraukė jį nuo savęs.

-Ką tu darai ? ,- paklausė jis Joe, mat jo akys nerodė jokio atsako į prieš tai darytus veiksmus.

-Kaip tai ką, stengiuosi miegoti, o tu man neleidi... Chunji..tu mane per daug gundai ,- vis labiau žemindamas savo balsą atsakė šis ir nusuko akis, atitraukė rankas nuo vaikino veido. Nemėgo jis per daug sureikšminti savo jausmų, nemokėjo jų gerai atskleisti, šioje srityje jsi buvo drovus.

-Pala pala...Aš tave gundau ? ,- paklausė šis ir klastingai nusišypsojęs pakišo savo ranką po Joe marškinėliais.

-Tu taip pat mane be galo gundai Byeongari ,- ištarė leisdamasis prie jo ausies ir tada savo liežuviu lėtai ir švelniai lyžtelėjęs Joe ausį, nestipriai ją įkando, o pabučiavo atsitraukė, kad galėtų matyti gulinčio vaikino veidą.

Joe buvo visas išraudęs, rankomis įsikibęs į Chunji marškinėlius.

-Nustokim, kol dar niekas mūsų neaptiko ,- ištarė Joe, nusipurtė nuo savęs Chunjį ir atsistojo ant žemės. Susitvarkęs savo rūbus ir plaukus jis pažvelgė į ant lovos be žado gulintį vaikiną.

-Na nepyk, mielasis ,- ištarė Joe, nes jam buvo sunku žiūrėti į taip sugniuždytą savo mylimąjį.

-Aš nepykstu, tik negaliu patikėti, kad tu atsisakai.

-Aš tau sakiau, dar neatsigavau po vakarykščio mūsų nuotykio.

Chunji teko atsikvėpti, Joe sakė tiesą. Aną naktį jis per daug išnaudojo savo vaikiną, per daug jo geidė ir norėjo, dėl to viskas taip ir gavosi. Pakilęs nuo lovos jis priėjo prie Joe ir jį apglėbė savo rankomis, panardino savo veidą jo plaukuose, pirštais švelniai paglostė vaikino nugarą.

-Atsiprašau, daugiau niekada per daug iš tavęs neprašysiu ,- tyliai ištaręs jis nusišypsojo, tuomet uždėjo rankos ant jo pečių ir susijuokė.

-Keliaujam pusryčiauti, manau šeimynėlė jau mūsų pasigedo ,- pasakė Chunji vis dar juokdamasis ir ištempė iš kambario kartu su savimi Joe, kuris lengviau atsiduso, kad jam nereikės daugiau teisintis ir visaip išsisukinėti iš Chunji meilės rodymo pasiūlymų, mat galiausiai jis būtų neišlaikęs ir pasidavęs bet kam.