Rodomi pranešimai su žymėmis lietuvių pamoka. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis lietuvių pamoka. Rodyti visus pranešimus

2013 m. vasario 1 d., penktadienis

Pažint tave aš vis dar trokštu,
Akis tavas greičiau išvyst.
Ir lūpas tavo palytėti noriu,
Kaip ir noriu prisiglaust prie tavęs.

Trokštu aš tave šalia savęs turėti,
Rankomis tavo kūną tyrinėti.
Ir paspringstu aš nuo ašarų savų,
Kad viso to padaryt ir gaut negaliu.

Netikiu gyvenimu antru,
Kuriam ir vėl pasirodytum tu.
Netikiu ir meile amžina,
Kuri gali nuo viso kas bloga išgelbėt mane.

Bet nepaisant tų visų sunkių kliūčių,
Nepaisant ašarų sūrių.
Aš vis dar noriu palytėt tave,
Ir nors paskutinį syk pabūt drauge.

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

Nubudimas

Lyg ramios elegijos gaida,
Lengva, švelni, graudi...
Nubudai tu visai šalia,
Taip paprastai, nekaltai...

Krentant medžių lapams geltoniems,
Besidangstant žemei nauja skara.
Tu ir vėl šalia manęs pakilsi,
Ir švelniu žvilgsniu pažvelgsi.

Kai padangę rausvi debesys skruos,
Kai vieversiai gaidų jau negiedos.
Ar laikysi tada mane už rankos,
Ir ar vesi tuo nepažintu nakties keliu ?

Ar ištarsi tu nubudęs mano vardą,
Su rudens nauja diena nušvisi...
Ir kai vėl išauš gūdi naktis,
Ar žadėsi, nepalikti ?

2011 m. gruodžio 2 d., penktadienis

Švelnios drobulės skraistė,
Iš tylios dangaus karalystės.
Nusileido ramiai žemėn,
Ir užklojo ją lengvu sniegu.

Tamsią naktį žvaigždėtą,
Giliai iš po sniego prabyla.
Senovės magijos pilna,
Nauja Kalėdų dvasia.

Nuslinkus pažeme lengvai,
Link tavo lango jinai.
Stebi ir šypsosi šiltai,
Kai tu miegi taip ramiai.

Pradariusi tyliai langą ji tavo,
Įsklendžia vidun lyg migla.
Sustojus prie tavo šiltojo guolio,
Paglosto plaukus tavus.

Palikus miegoti tave ji ramiai,
Nuslinko link eglės pabūti jaukiai.
Žiūrėjo į vieną, į kitą ji pusę,
Ir džiaugės išaušus šiai šventiniai nakčiai.

Baltas nakties stebuklas


Baltos, purios snaigės,
Nudažė žemę sidabru.
Tą naktį paslaptingą,
Kurią stebėjom kartu.

Už rankų susikibę,
Viens kito įsitvėrę.
Nubridome keliu,
Link namų šiltų.

Stebėjome pro langą,
Kaip snaigės žaidė ant stogų.
Stebėjom ir svajojom,
Padūkt su jomis kartu.

O gęstant jau žvaigždėms,
Kurios globojo mus.
Ištariam sudie šiai nakčiai,
Ir laukiame kitos.

2011 m. spalio 12 d., trečiadienis

Kas gimsta gimtosios kalbos pamokoje ;P

Krentant nuo medžių lapams
Nusileidžia palengva skraistė trapi.
Po skraiste, netikėtai lyg paukštė
Slepias meilė gili.

Ji lyg tamsi naktis
Tokia pat paslaptinga ir tyli.
Tai Ji!
Visų bėdų priežastis.

Bet kas aš būčiau be meilės,
Be to nepakartojamo jausmo širdy
Kas aš būčiau be meilės
Tik kvailė ir viena kaip bailė ( o gal varlė?).

Tad kai meilę sutiksiu kely,
Pulsių ją, kaip kad puoliau tave.


*

Nubudo many keistas jausmas,
Drugys jį noru gyventi vadino.
Sumišus žvelgiau į bedugnę galingą,
Masčiau ,- gal jis visgi teisus.

Žengiau žingsnį ir dar vieną,
Atgalios, toliau nuo gilios prarajos.
Netikėtai, pati nesuvokdama savęs,
Aš supratau - jog dar noriu gyventi.

Gyventi, kaip kad gyveno pasakų herojai,
Mylėti, kaip mylėjo Romeo ir Džuljeta.
Svajoti, kaip tai daro maži vaikai,
Ir tikėti, kad visam tam sunkaus galo nebus.

Dėkinga žvelgiau, į tą drugį spalvingą
Ir jam padėkoti garbingai norėjau.
Bet vos sulaikiau jį rankom savom
Aš supratau, kad jau per vėlu...