Ir vėl bandau aš kilti,
Sparnus tamsius išskleisti.
Nežinau, kaip nukritau,
Bet būti žemai man negerai.
Kylu į dangų,
Į žvaigždes.
Kylu kažkur,
Kur jau nėra tavęs.
Širdis atlėgsta, įgauną naują formą,
Pamiršta ji ir kaip plakti tik dėl tavęs.
Manau, gyventi vėl galėsiu,
Ten aukštai, virš tavęs.
Ir gerai žinau,
Žemyn aš dar sugrįšiu.
Tik jau ne, jau ne tava,
Jau be meilės tau vienam.
Tad vėlgi tiesiu savus sparnus,
Iš sunkios prarajos kylu.
Kad pamirščiau tai kas buvo,
Kad į naują pradžią pažvelgt galėčiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą