Širdis mana staiga sukruto,
Pamilti protui liepė ji.
Pasaulis naujas man iš kart pabudo,
Panorau aš surast tave.
Nieks man kelio nenurodė,
Kurs nuvestų pas tave.
Tik širdis mana vis šaukė,
Eit greičiau pirmyn.
Pro stiklus ir žarijas,
Pro karščius ir pūgas.
Judėjau aš vis neaišku kur,
Bet žinojau, kad atrasiu tave.
Susipykau aš su laiku,
Su visais aplink mane.
Mečiau viską tik tam,
Kad pasiekčiau tave.
Ir po metų ilgų,
Nesuskaičiuojamų kančių.
Pagaliau suspindėjai tu,
Manam danguje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą