Jau išlieti savojo pykčio nebemoku,
Darosi sunku net rėkti garsiau.
Netikėtai pajuntu, kaip nusilpo mano plaučiai,
Bandant išsakyt - kaip viskas peržengia ribas.

Kas dar lieka apart noro šokti į kovą ir kažką daužyt ?
Kas dar lieka be suknisto roko ir papildomo galvos skausmo ?
Ką dar galima padaryti, kad vidaus ryklio nasrai nedorotų ?
Ką reik padaryt, kad viskas nusloptų?

Juk galas nabūtų visko pabaiga,
Skaudėtų tau, skaudėtų man.
Nai kur po velnių yra tasai atramos taškas,
Kuriam iš vis jau nieko nereik ?