Pamenu, prašiau tavęs išeiti,
Užvert duris, daugiau negrįžti.
Pamenu, sakei "atleisk" ,
Bet to girdėti nenorėjau.
Ir grįžti tu gal ketinai,
Bet aš to leisti negalėjau.
Tad galų gale tu pranykai,
Ir liko tuštuma manoj širdy.
Dabar tenoriu, kad tu sugrįžtum,
Ir vėl duris manos širdies pravertum.
Dabar tetrokštu pasakyt "atleisk"
Ir vėl pabūt su tavimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą