2012 m. kovo 23 d., penktadienis

Nežinau kodėl, bet šiandien netikėtai prisiminiau savo senas 'geras dienas', patirtus momentus, išgyventas akimirkas, įgautą patirtį, pasidalintas mintis, atrastus ir prarastus draugus.
Apie viską nuo pradžių:
2012.03.23 - Penktadienis - Mokykla - Ši diena mokykloje, lyg atokvėpis. Sėdi nuobodžioje pamokoje ir galvoji, dar truputis, dar pasėdėsiu, pasivarginsiu ir viskas, bėgsiu į laisvę kaip paukštis, pasidžiaugsiu už lango jau sušvitusia pavasario saule ir pasitiksiu savo savaitgalį. Taip buvo ir man. Kelionėje į mokyklą, atrodo tokioje monotoniškoje, kuri niekada nesikeičia ir yra tokia kaip ir kiekvieną dieną, staiga kažkas pasikeitė. Aš pradėjau juoktis iš širdies. Tai buvo kvaila, nes man beklausant dainos visai ne į temą iškilo senai vienoje dramoje regėtas vaikino su kasytėmis vaizdas. Šis reginys man pakėlė nuotaiką jau visam rytui.
Sėdėjau vieną pamoką po kitos ir staiga, pradėjau laiminga sau kikenti, nežinau iš ko, tiesiog pradėjau ir viskas. Nuo tos sekundės visai dienai užsifiksavo gera nuotaika. Aš šypsojausi, juokiausi, buvau gera savo draugams ir man buvo smagu. Kai keliavau namo, pamačiau kelias savo buvusias mokytojas ir gavau sunkiai atsikvėpti. Aš jų pasiilgau. Gal su viena iš jų ir nesutariau, bet mano širdžiai ji buvo artima. Man patiko vieną minutės dalį prisiminti, kad kartais mes sutardavom ir juokdavomės iš gan kvailų dalykų. O mano užmatyta geografijos mokytoja buvo pati geriausia. Jai lygių iki dabar neradau. Man ji buvo itin artimas žmogus su kuriuo galėjau apie daug ką pasikalbėti, padiskutuoti, pasitarti... Atsirado man noras sugrįžti, bent trumpam praeiti senosios mokyklos koridoriumi ir susirasti sau brangius mokytojus, mano gyvenimo kely padėjusius žmones, bet gaila, aš suvokiau, kad to padaryti nepavyks. Kodėl ? Nes garantuotai mano veidas jų atmintyje senų senovėje išblanko vos paskutinį kartą užvėriau mokyklos duris. Gal taip ir geriau.. Kam reikia prisiminti..
Vakarėjant ir klausantis muzikos (lyg aš to kažkada nedarau) aš pramečiau akimis senus 'dienoraščio' puslapius ir kreivai šyptelėjau. Kai žvelgiu į savo seną kūrybą, suprantu, tai buvo mano pramoga, mano poilsis, mano atsikvėpimas po sunkios dienos ir kažkas, kas priklausė tik man. Dabar viskas kiek kitaip. Aš sava kūryba dalinuosi su žmonėmis, stengiuosi išpešti vien vieną žodelį, be to įprastinio - patinka. Gaila, dažniausiai lieku nieko nepešusi.
Taip pat aš su ta sava kūryba prisiminiau ir žmones, kurių jau šalia savęs neturėsiu, bet dėl kurių per daug galvos nesuku, nors jie ir buvo man brangesni..Lyg šeima.
Galų gale, kai suskambo NALINALINA ;D, aš padarau išvada, prisiminimai yra brangūs, jie virpina širdį, net nesvarbu, ar jie linksmi ar liūdni. Pas mane jų daug visokių, dėl visų noriu verkti, bet dar labiau ir šypsotis, nes esu patenkinta, kad galėjau tai patirti.
I just can't imagine what my days would be without you by my side.When I close my eyes I only see you, your lips, your eyes, your bright smile.I just can't stop being in love with you baby~.

2012 m. kovo 13 d., antradienis

[MV] Playful Kiss - I Think I Love You

N

Nenoriu daugiau regėti tavo ašarų,
Nenoriu klausytis tavo melo, jog viskas gerai.
Atsibodo man jau kankintis, dėl tavo skaudančios širdies,
Atsibodo tai, kad negali man parodyti tikro savęs.

Nelauksiu daugiau, užtenka man,
Arba dabar pasakyk kaip jautiesi, arba baigiam.
Aš pasitrauksiu nuo tavęs, daugiau nelaikysiu tavo rankos,
Daugiau nesitikėsiu išgirsti širdžiai artimų, ar brangių žodžių...

Tau matyt visas melas kainuoja daug stiprybės,
O jėgų juk tu ir taip neturi...
Tad kai nuspręsi, kad jau laikas ir tau suimti mano ranką,
Pagalvok, ar dar ne per vėlu tai padaryt
Tavo nuoširdi šypsena,
Ir liepsnelės akyse.
Tai viskas kuo kažkada tikėjau,
Tai viskas, ko man dabar taip reikia.

Viena daugiau nepajėgiu aš būti,
Be tavo artumos man per daug sunku.
Kaip galėčiau aš be tavęs ištverti,
Nežinau...

Tu,
Buvai pats brangiausias man asmuo.
Tu,
Palaikei mane, kai kitiems buvo nusispjauti.

Kodėl,
Turėjai nuo manęs pabėgti.
Kodėl,
Leidau tau taip lengvai atitolti...

Tu sakei,
Kad amžinai laikysi mane šalia.
Amžinai kartojai,
Amžinai žadėjai...

Bet nesilaikei duoto pažado,
Su ta pačia nuoširdžia šypsena mane palikai.
Nesilaikei duoto žodžio,
Ir duris tu uždarei...

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Brangiausias man žmogus....


Kiek daug man reiškia,
Mūsų kartu praleistos akimirkos.
Kokios man yra brangios,
Tavo kažkada išsakytos mintys.

Jaučiuosi laiminga, nes gavau galimybę tave pažinti,
Jaučiuosi laiminga, kad sugebėjau tave atrasti.

Tavo tylomis, lyg malda kalbėti žodžiai,
Apie meilę, jausmus, gyvenimą ir laiką...
Tavo ramus atokvėpis sulaukus nusileidžiančios vakaro,
Dar ilgai užsiliks mano širdyje.

Nesirengiu net galvoti, kas būtų jei tavęs netekčiau,
Bet jei ir taip nutiktų, aš būčiau laiminga, nes vis dėlto tave pažinojau.

Būsiu tau ilgai dėkinga,
Už išmokymą mylėti paprastus dalykus.
Būsiu amžinai tau skolinga,
Už sugrąžintus man šiltus jausmus.

Ir kai tik man reikės įkvėpimo,
Kai reikės tos vadinamos mūzos.
Tu  ja ir būsi,
Nes esi brangiausias ir nuostabiausias žmogus mane supančiame pasaulyje.

2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

Happy Birthday Ricky!


Dear Ricky, what can I say...It's already the Big day to you. You're 17 :O Oh wow time goes really fast.
I'm really happy for you and I hope that you're going to have really amazing upcoming years <3

Ricky, I hope you know:
That you're a very special person in this life,
Without you, the new day means nothing to me.
And you should also know, that you're like a warm and lovely wish that everyone has,
You're the best in whole world!

From morning till night,
From one day to whole month.
I hope you're going to smile bright,
And be happy like the sun than is shinning every day.

So, happy birthday I say to you on this special day!
I wish you the best, without any delay!
I hope that you're going to be happy,
And always remember, my lovely boy,
That all girls in this world loves you a lot!

2012 m. vasario 24 d., penktadienis

Hello to myself

Hello, this is February 2012, a very cold winter
Where are you – how close are you
To the dream that I wanted so bad?
Here, I’m still falling and crying again
I’m hurt and tired and have no strength to get up
But you would probably see me and smile
Hello to myself hello to myself
Will you comfort me, saying don’t cry?
Hello to myself hello to myself
Will you tell me that I can do it?
Hello hello – don’t cry – Hello hello – get up
How are you – how is it to fulfill your dream?
Doesn’t it hurt when you pinch yourself?
Or is it sometimes boring because it’s become a normal routine for you?
If you ever get lonely and tired, will you remember me, who used to dream here?
Hello to myself hello to myself
Will you think of me here and smile?
Hello to myself hello to myself
Will you be happy to the point where your heart overflows?
Hello hello, smile – Hello hello, just like that
Hello to myself hello to myself
Will you think of me here and smile?
Hello to myself hello to myself
Will you not forget me, who used to dream?

2012 m. vasario 7 d., antradienis

City of rain and love

One day I found something amazing

The city of rain
And also you
Smiling and dancing

Under the crying sky

After that day I was thinking a bit to much
About that city
About you
About the feeling I had for you
About Love for You.

Day by day
Night by night
I can‘t stop
Can‘t forget
The city of rain that you live in.


What a luck
Would it be
If I could just
Go back there
Again

And thank you
My new love feeling
For taking me back
To that city
To my Love.

Love
That is still there
Smiling
Love
That promised

To never
Ever
Ever
To never
END