Flower Boy Ramyun Shop MV - "Dream Love"

Sėdint parimus prie jau atsibosti rimtai pradėjusio kompiuterio,
Viena ranka judinant puodelį, kuris iki pusės pripildytas užsilikusios juodos arbatos,
Klausantis SS501 - Your man dainos ir galvojant apie Kalėdas (tai jau jo... labai tinkamos mintys, visai "derančios" prie dainos)... Man kyla noras rašyti...
Senai nerašius nieko rimto, nieko...Kas galėtų suvirpinti kitų širdis, atsiranda noras vėl imtis tai, kas atrodo sekasi neblogai.
Viena iš šimto mano dalelių, nori parašyti durną eilėraštuką apie snaiges ir kažkokį, nepatirtą meilės jausmą...
Kita dalis sakosi norinti, kad vėl imčiausi sapalioti kažką apie mylimą (ok, tik taip vadinama - mylimu) vaikiną...
Dar kita dalis man liepia viską mesti, spjauti ir imtis fan fic rašymų iš kurių galų gale nebus naudos >.< Bet kam kas rūpi!

[FULL] Sleigh Ride - TVXQ

Galvojau apie artėjančias Kalėdas ir savus berniukus <3

[AUDIO] SHINee - Last Christmas

Vieniems patinka mielos, spalvingai besirengiančios,
Gal kiek vaikiškos merginos.
Kitiems ilgakojės, blondinės, su trumpais sijonais ir tinklais ant kojų,
Dar kitaip pasakius - sexovos panelytės.

Na, o yra tokių, kurie renkasi abiejų mišinuką,
Tą vadinamą - aukso viduriuką.
Kitaip sakant: graži, simpatiška, viliojanti,
Tuo pačiu sugebanti būti vaikiška ir žaisminga.

Aš norėčiau būti tuo voduriuku,
Nei per daug išsišokanti, nei per daug žaisminga.
Tik štai, kai būnų beveik tuo viduriuku, daug kas kabinasi...
Niekas iš mane supančio rato nenori turėti viduriuko... Jiems reikia aukščiausio taško! >.>

Everything feels alright when I'm with you

Everything feels alright when I'm with you


Baby, when dark clouds are getting on my head,
When there is no more sun.
I'm feeling okey,
I'm feeling alright,
Because I'm with you.

I believe, than you will be my charming prince,
That you will remove thous black clouds from the sky.
I believe, that because of you, sun will never stop shining,
That you will be the reason why, I'll keep smiling forever and ever.

Švelnios drobulės skraistė,

Iš tylios dangaus karalystės.

Nusileido ramiai žemėn,

Ir užklojo ją lengvu sniegu.

Tamsią naktį žvaigždėtą,

Giliai iš po sniego prabyla.

Senovės magijos pilna,

Nauja Kalėdų dvasia.

Nuslinkus pažeme lengvai,

Link tavo lango jinai.

Stebi ir šypsosi šiltai,

Kai tu miegi taip ramiai.

Pradariusi tyliai langą ji tavo,

Įsklendžia vidun lyg migla.

Sustojus prie tavo šiltojo guolio,

Paglosto plaukus tavus.

Palikus miegoti tave ji ramiai,

Nuslinko link eglės pabūti jaukiai.

Žiūrėjo į vieną, į kitą ji pusę,

Ir džiaugės išaušus šiai šventiniai nakčiai.

Baltas nakties stebuklas

Baltos, purios snaigės,

Nudažė žemę sidabru.

Tą naktį paslaptingą,

Kurią stebėjom kartu.

Už rankų susikibę,

Viens kito įsitvėrę.

Nubridome keliu,

Link namų šiltų.

Stebėjome pro langą,

Kaip snaigės žaidė ant stogų.

Stebėjom ir svajojom,

Padūkt su jomis kartu.

O gęstant jau žvaigždėms,

Kurios globojo mus.

Ištariam sudie šiai nakčiai,

Ir laukiame kitos.

Geidulys

Geidžiu aš to, dar nepažinto,

Savaip klastingo ir baugaus pasaulio.

Geidžiu aš jo malonumų beribių,

Tos meilės ir kančios puikybių.

Išaušus rytui palengva,

Geidžius tylos, nakties slapta.

Slapstausi nuo karčios tiesos,

Dangstausi skaudžia dalia klastos.

Ir dingstant saulei pamažu,

Už tų niūrių, šaltų kalnų.

Viliuosi aš lyg kipšas koks,

Greičiau sulaukt savo aukos.

Geidžiu aš visko,

Ko netekęs kažkada buvau.

geidžiu net nevilties,

Ir nebūties taurios.

Goodbye

Oh baby tell me why you were so sweet to me

All night all day.

Why did you lend your hand to me

And even kissed me in the lips ?

Oh baby tell me why did you had to pretend

That you like me.

Why did you had to lie in to my eyes

That I'm the only one you want ?

In the end of tomorow

In the end of today.

I will feel sorry for you more

Than you will be sorry for me.

So bye bye for you now

Bye bye to your love.

Don't ever kiss me

Don't ever look in to my eyes.

Bye bye my daily love

Bye bye the one that I had feelings for.

I will make myself believe that it was fake

I will find someone else to give my heart to.

So bye bye for you now

Bye bye and let's not meet ever again.

Never think about me

And just forget my name.

Kai ims gęsti vakaro žara,
Kai šalimais neliks nieko artimo.
Neleisk sau užsimiršti apie tai kas buvo,
Neleisk pamiršti to, ką kažkada sugebėjai pajusti savoj širdy
...

Prisiminimai

Laikas bėga neišpasakytai greitai. Mes skubame, stengiamės kuo daugiau patirti, pamatyti, sužinoti, pasisavinti.

Per visą tą skubantį ir nelaukiantį laiką, mes kartais sugebame patirti tokių dienų, kokios jau buvo. Kurias mums malonu prisiminti, ir visai nesvarbu ar tada mes juokėmės, ar verkėm.

Būna, kad sukausto mus baimė žengti žingsnį ir išgyventi tai, ką jau kažkada patyrėm, bet tada reikia sau priminti, kad to kas jau buvo, niekada daugiau nebus.

Štai, kad ir vėl šiandien nueini į filmą, kurį žiūrėjai prieš kelis metus. Vėl užplūsta panašus jausmai, jaudulys, susidomėjimas ar nusivylimas. Tu galvoji - ir vėl bus kaip tada, bet...

Apsidairęs susivoki, kad filmo plakatas ne tas, kad atmosfera jau kita. Net žmonės supantys tave ne tie patys, jų veiduose ne tokios šypsenos, o į tave jau žvelgia ne tos pačios akys. Ir tu. Tu pats esi jau ne tas, kaip prieš kelis metus. Kai protas tai suvokia, širdis dar stengiasi neigti, ji bando tau sugrąžinti vadinamus prisiminimus apie tai, kas šiuo metu taip bendra su tuo kas buvo...

Pripažinkim, juk kartais tikrai yra malonu ir gera išgirsti ilgai negirdėtą dainą, senai skambėjusią melodiją, prieš daug laiko skaitytą eilėraštį ar citatą iš knygos. Kokie jausmai užplūsta vėl viską patyrus po kelių metu ? Liūdesys - kad to kas buvo jau nesugrąžinsi ? Sumišimas - kaip gi gali nesuvokti kas čia dabar darosi ? Laimė - kad tu turėjai galimybę visai tai patirti ?

Nežinau kaip kam, bet man galiausiai tikrai patinka prisiminti viską su šypsena. Net ir savo padarytas klaidas. Gal dėl jų ir verkdavau, bet kai praėjus laikui pažvelgiu atgal, suvokiu - tai buvo geriausios dienos, nesvarbu kas ir kaip. Man to trūks, nors ir dabar nėra blogai.

Tą naktį kai krito žvaigždės,

Aš stebėjau tave iš šalies.

Tavo šypseną plačią

Ir akis žaismingas.

Giliai širdy vyliausi,

Kad galbūt tu mane matai.

Jauti mano tylų kvėpavimą,

Ir ritmingus širdies dūžius.

Tad apsidairyk aplink,

Pasistenk pamatyti mane.

Nes mano meilė tau,

Jau veržiasi iš krūtinės.

Sugausiu tau krentančią žvaigždę,

Jei tik tu panorėsi.

Leisiu sugalvoti norus tris,

Jei tik vienas jų bus mane mylėti.

Nors ir sunku matyti naktyje,

Pasistenk įžvelgti bent mažą kibirkšty mano akyse.

Kai sakau tau nebyliai myliu,

Ir bandau tiesti rankas į tave.

Įkvėpimas:

I'm Fool - Jung Yong Hwa

Mano kūryba

Mano kūryba man pačiai yra tik laiko praleidimas,

Nepanaudotų jausmų atsikratymas.

Kitiems ji tik įdomus skaitalas,

Kartais įkvėpimo negilus šaltinis.

Prie savo išsakytų minčių grįžti nemėgstu,

Jos tik momentinės, netruks amžinai.

Patinka man kritika to ką parašau,

Bet geriau girdžiu teigiamus žodžius.

O kam gi patinka klausytis to,

Kaip yra kabinamasi prie jų jausmų.

Gal kažkam viskas atrodo išgalvota,

Bet širdis tokių dalykų neprikurs...

Norėčiau sugebėti parašyti kažką,

Kas priverstu suklusti daugiau žmonių.

Gal dainą, gal nedidelį posmelį,

Nesvarbu ką, svarbu, kad kitam tai reikštų gal net daugiau nei man.

memories

Sometimes, when the time to remember comes,

I hope than I will have a chanse to ran away from it.

And when I can't do that,

With a broken heart I 'm remembering everything...

The snowy day, when we played war,

The cold weather when you were holding me in your arms.

The hot chocolate, which you made yourself,

And the hot bed, in which you brought me .

The stormy night, when you were holding my hand,

The night with no electricity, when we were siting in the candle light.

The time, when clock strucked 12 and we kiss,

The time, when we promised to never let go.

And when the time to forget this things comes,

I will try to run away, like I did before.

Just because,

In the end, I'm still loving you.

Be pavadinimo

Norėčiau ir vėl naktimi su tavimi kalbėti,

Kai už lango tamsu, bet mums tai nesvarbu.

Norėčiau ir vėl šypsotis išvydus tavo vardą sušvintant manam telefone,

Ir žinoti, kad vėl būsiu gerai suprasta.

Būtų malonu nepulti verkti vos prisiminus tave,

Kai už lango ta pati tamsa, o telefonas guli ramus.

Ir kai skruostais manais ritasi ašaros sūrios,

Būtų tikrai gera sulaukti iš tavęs elektroninio smailo.

Tad kai nustosiu meluoti vėl sau,

Tikiuosi ir tu vėl suprasi mane!

Prisiminus ką rašydavau seniau ...nesigauna jau tas pats

Kai kraujas vėl pradės tekėti,

Ne tik venomis, bet ir nuo rankų pirštų.

Kai tavo kūnas nebejaus nieko,

Kai karštas skruostas palies atvėsusias vonios plyteles...

Kai nenorėsi daugiau tu gyventi,

Ir kentėti ar tai džiaugtis gyvenimo teikiamais privalumais.

Nebijok pasielgti kvailai ir neatitaisomai,

Nes tai išlaisvina tave..Bet ne kitus...

Buvo laikai, kai rašiau apie žvaigždes, ežerus, saulėtas dienas ir meilę kuriai nebuvo ribų,

Vėliau viskas keitėsi...

Atėjo toks metas, kai pasipylė skausmo ir agonijos eilės,

Kraujais sruvo kiekviena eilutė, nieko šilto rasti ten nebuvo galimą...

Išgyvenau keistus kelis metelius, pasukiojau galvą į vieną ir kitą pusę...

Galiausiai vėl viskas keitėsi:

Nuo skausmo perėjau prie atsiprašymų ir padėkų,

Prie bandymo atsilyginti už viską ką gero ar net blogo esu gavus.

O štai dabar, kai jau viską atrodo patyriau,

Kuriu apie tam tikrus džiaugsmus ir metu laikus, kuriuose meilės netrūksta kaip ir saulės pirmą valandą dienos :)

Mėgstu aš cituoti Šekspyrą,

Nes manau, kad būtent jis gerai suvokė ką reiškia mylėti.

Dažnai kartoju žodį AČIŪ,

Nes mano protas sako, jog dėkingumo niekada nebus per daug.

Pas mane dažnai užgroja pianinas ar smuikas,

Nes taip, man patinka ne tik neaiškiai skambančios dainos.

Aš dažnai vėl spoksau į žvaigždėtą dangų,

Nes kažkada buvau romantikė ir meilę ten sutikau.

Tikriausiai kas vakarą randu priežastį savęs nemėgti,

Bet tuo pačiu, dar daugiau priežasčių save mylėti.

Ir visai nenuostabu, kad dažnai lieku nesuprasta,

Nes ir pati nepagaunu kitų.

Kartais džiaugiuosi atradusi žmogų kuris mane supranta,

Kuris man yra lyg artima siela, ar net antra mano dalis.

Tai tegali būti mano vos pažįstamas asmuo, ar seniai šalia gyvenantis kaimynas,

Jei mes turim kažką, kas padeda užbaigti vienam kito mintis - tai yra tiesiog nuostabu.

Ir aš gerai žinau, kad galų gale niekas nelieka vienas,

Ir taip sakau ne tik dėl to, kad pas mane tokius žodžius kartoja grojanti daina.

Tai sako kažkokios tai senovės išmintis, kurią tikriausiai pati išgalvojau,

Bet juk žmogus amžinai turi kažką, kas būna su juo nuo gyvenimo pradžios iki pat pabaigos. (Tik štai klausimas - kada prasideda toji gyvenimo pradžia).

Ačiū tau, už šilumą,

Ačiū už meilę kurią tu davei.

Ačiū, kad visada buvai šalia,

Ir ašaras manas skausmo valei.

Ačiū tau, kad visada supratai,

Kad užjautei ir dainas dainavai.

Ačiū, kad išbuvai kartu,

Tuos sunkius rudens mėnesius :)

Kadangi mylėti tave mane išmokė ruduo,

Tai su jo pabaiga ir meilė tau baigėsi.

Bet vėl pradėjus kristi gelsviems lapams,

Širdy užsiplieskė kaitri meilės ugnis.

Budrumui tavo ribų nėra,

Tu dieną, naktį akylai stebi mane.

Lyg vanagas galingas,

Lyg sakalas klastingas.

Kuri tu vis planus,

Tokius keistus ir gan tamsius.

Pažvelgt giliau tu man neleidi,

Nenori būt geriau pažintas.

Sakai tu vieną, darai ką kitą,

Jei aš einu, tu bėgi kuo greičiau.

Kada nustosi elgtis taip keistai,

Kaip elgiasi tik maži vaikai ?

Kada suaugsi pagaliau

Ir mane pamatysi daug rimčiau!

Man dažnai atsibosta kažką mylėti,

Kažkuo tikėti ar kažko viltis.

Man dažnai norisi užsidaryti ,

Pasislėpti po vienatvės skraiste.

Kadangi būni tu kartais šalia,

Šalia manęs, kai man to reikia.

Negaliu aš nuo visko pasislėpti,

Negaliu tiesiog aš dingti.

Aš nežinau kodėl kas kart noriu to,

Nežinau, kodėl man to taip reikia.

Tik štai, suvokiu,

Kad kol turiu tave - to nesieksiu.

Tad kai tu išeisi,

Kai dingsi su viskuo ką man davei.

Aš tyliai, vienui viena,

Pasišalinsiu...Daugiau nepakilsiu iš savos vienatvės

Kas vyksta per "muzikos" pamoką

Kadangi dažnai pasitaiko taip, kad mokinukai neranda mokytojų, nenuostabu, kad ir šiandien taip nutiko Man ir Aurelijai ;D O kadangi nelabai radom kur dėtis, tai sėdėjom klasėje ir surašinėjom gan keistokas taisykles.

Kelios jų:

CITY RULES:

1 - You drink EVERYTHING (Bear to Vodka)

2 - Smoke EVERYWHERE you can

3 - Party everynight

4 - Be a Bitch/Mann Bitch

5 - Say "Hi" to every Pedo bear you meet.

CLASS RULES:

1 - Be a pervert
2 - Suck a lot (this is not only for girls to do)

3 - Do blow jobs

4 - Have sex on the teachers table

5 - Make babys at Biology's lesson

6 - Make orgys at history

7 - DO NOT be a virgin.

FRANCĖ RULES:

1 - No sucking

2 - No blowjobbing

3 - No kissing just franshing

4 - No sexing

5 - No baby making

6 - No inging

(Ir ne, mes tikrai nieko prieš nieką neturėjom, tik vat kas nutinka, kai susitinka dvi per daug mačiusios ir girdėjusios draugės ;D).

Kas gimsta gimtosios kalbos pamokoje ;P

Krentant nuo medžių lapams

Nusileidžia palengva skraistė trapi.

Po skraiste, netikėtai lyg paukštė
Slepias meilė gili.

Ji lyg tamsi naktis

Tokia pat paslaptinga ir tyli.

Tai Ji!

Visų bėdų priežastis.

Bet kas aš būčiau be meilės,

Be to nepakartojamo jausmo širdy

Kas aš būčiau be meilės

Tik kvailė ir viena kaip bailė ( o gal varlė?).

Tad kai meilę sutiksiu kely,

Pulsių ją, kaip kad puoliau tave.

*

Nubudo many keistas jausmas,

Drugys jį noru gyventi vadino.

Sumišus žvelgiau į bedugnę galingą,

Masčiau ,- gal jis visgi teisus.

Žengiau žingsnį ir dar vieną,

Atgalios, toliau nuo gilios prarajos.

Netikėtai, pati nesuvokdama savęs,

Aš supratau - jog dar noriu gyventi.

Gyventi, kaip kad gyveno pasakų herojai,

Mylėti, kaip mylėjo Romeo ir Džuljeta.

Svajoti, kaip tai daro maži vaikai,

Ir tikėti, kad visam tam sunkaus galo nebus.

Dėkinga žvelgiau, į tą drugį spalvingą

Ir jam padėkoti garbingai norėjau.

Bet vos sulaikiau jį rankom savom

Aš supratau, kad jau per vėlu...

Tuo neaiškiu keliu,

Kuriuo dabar keliaujam mudu abu.

Kažkada keliavau tik aš vieną,

Ir nieko man netrūko.

Tuo neaiškiu keliu,

Kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos.

Žengiam koja kojon,

Ir gyventi bandom.

Kai baltos sruogos padabins mano plaukus,

Kaip snaigės padabindavo žiemos metu.

Pažvelk į mane šiltai šypsodamasis,

Lygiai taip pat, kaip šypsojaisi per žiemos šalčius.

Ar ne apie mane amžinai visiems kalbėjai,

Kaip deivę garbinai ir aukštinai su meile.

Ar ne man žadėjai amžinai būti šalia,

Kaip kad žadėjo Romeo Džiuljetai.

"Pažvelk dar kartą į mane',

Prašau tavęs, kaip tu prašei manęs.

"Neleisk man nuvysti taip lengvai",

Kaip kad leidai nuvysti lelijai po tavu langu.

Sugebėk vėl pamilti Mane!

Sugebėk vėl gyventi kaip seniau....

Rudeniškasis sonetas mano širdies - Pirmas bandymas

Rudens lapais užklotas kelias,

Neaiškus takas, link tavo kapo.

Palengva krintantys lapai,

Tai sudužusios mano viltys.

O tu taip branginai laiką,

Ir jo akimirkas keistas.

Lyg gyvenantis tik vieną dieną,

Tu sugebėjai džiaugtis viskuo.

Tu nemokei manęs mylėti rudens,

Lygiai taip, kaip aš nemokiau tavęs mylėti save.

Galiausiai nukritus paskutiniams lapams,

Ir aš kaip tu suvokiau visko svarbą.

Meilė tavo skirta tik gamtai,

Buvo ir man užslėptai įteikta.

Norėčiau ir vėl būti kitų suprasta.

Norėčiau, kad žmonės aiškiai pagautų, kad man nepatinka kai mano kambarys tvarkomas ne pagal mane,

Kad aš noriu ant sienų kabintis kas man prie širdies, o ne tai, kas ten dera.

Norėčiau vėl sugrįžti prie senos savo muzikos, nes jau nuo visko bloga

Be pavadinimo apie gyvenimą iš kažkokios tai pusės

Gyvenimas neretai mums pateikia savotiškų staigmenų,

Priverčia suklusti, apsidairyti ir pagalvoti apie viską iš naujo.

Dėl ko gyveni ? Ko tu tikiesi ? Kas gali laukti ateityje ?

Ką esi padaręs per visą savo jau nugyventą laiką ? Ką turėtum pakeisti...

Kartais mes norime nusisukti nuo gyvenimo ir jo teikiamų užuominų,

Ignoruojam visus, kurie bando kažką aiškinti, priversti prie kažkokio kelio.

Kartais būna, kad dažniau galvojame apie save būtent šią minutę,

Nei apie kitus, ar kas bus jau kitą minutę...

Dažnai stengiamės viską daryti idealiai, tobulai, kad visiems tai įtiktų,

Ir visai pamirštam, kad idealių dalykų nebūna, kad kas nors visada kam nors užklius.

Dar dažniau praleidžiam pro ausis žmonių pastabas dėl savų poelgių,

Nors giliai širdy ir žinom, kad tose pastabose yra tiesos...

Ir tikriausiai nelabai svarbu kas ką sakys ar darys,

Tikriausiai visada elgsimės kažkaip kitaip, nei reikėtų.

Gal vieną, kitą kartą suklusim, palinksėsim apsimesdami, kad viską suprantam,

Ir vėl galiausiai grįšim prie to taško, nuo kurio pradėjom.

Rugsėjo 22-oji. Kas kuriasi mokykloje per langus...

Kadangi Laura dėl savų priežasčių atsisakė įkelti lietuvių liaudės (Gyčio, Monikos, Mildos, Lauros, Luko, Karolinos) kurtą darbelį, aš įkelsiu vietoje jos ^^

Lietuvių Liaudės pasaka Nr 2

Senų senovėje buvo ožka, kurios kanopos buvo auksinės. Taip pat ji mėgo muzikantus kurie itin subtiliai ją pamylėdavo per jos pusryčius (LOL).

Ožkai jie suteikdavo daug vilčių, kad jai padės sulaukti svečių.

Muzikantai grodavo su savo instrumentais, kurie buvo ilgi ir pasenę.

Ožka buvo turtinga savais kanopais. Ji mėgdavo pasilinksmint, tad lankė stiptizo klubą, kurį turėjo Petras su šešku (iš Lietuvių liaudies pasakos "Apelsinas"). Baras garsėjo šviežiom braškėm ir ožkos pienu.

Šeškas mėgo kvepėti ožkom, todėl, kad ožkos būdavo gražios ir aromatingos (Ir pas ką tokia fantazija ;D).

What is right and What is wrong ?

What is right And what is wrong ?

I wanna hold your hand And never let you go.

What is right And what is wrong?

You wanna run away And leave me alone.

In my heart you always are the one

In my mind there is nothing more just you.

I dream about you everynight,

And talk about you everyday.

And when the times for us to meet comes,

When I finaly can look at your eyes.

I just want to come closer to you,

To lock you in my arms...

I want to whisper sweet words to your ear,

And slowly get closer to your lips.

I want to say you thous three little words and ask

What is wrong ? What is right ?

Into dust

Nedidelėje pasakų šalyje,

Ten - kur mano širdis amžinai jautėsi gerai.

Gyvenai tu, mano pasakų prince,

Su savo neapsakoma šypsena ir meilės kupina širdimi.

Kai išaušdavo naktis,

Tu stovėdavai po mano langu ir dainuodavai lopšinę.

Kai pakildavo saulė,

Aš rinkdavau gėles po tavais langais ir dainuodavau dainas.

Tu priklausei nakčiai,

Ir jos pavaldiniams.

O aš buvau dienos dukra,

Ir saulės dešinioji ranka.

Mums pagal viską,

Nebuvo lemta susitikti.

Mudu neturėjom,

Net būti kartu.

Bet tavo lopšinės mane žavėjo,

O balsas traukė prieiti arčiau.

Žinojau, kad ir tu manim žavėjaisi,

Ir norėjai pažvelgti į akis.

Aš norėjau pamatyti tavą šypseną,

Apie kurią girdėjau kalbant kitas merginas.

Norėjau išvysti tavas akis,

Kurios kiek girdėjau buvo lyg vandenynas ramus.

Iš tavo dainuojamų dainų prieš miegą,

Gerai suvokiau kas tavo širdyje.

Aš tiesiog norėjau leisti tau pažvelgti į mane,

Norėjau laikyti už rankos, nes ir tu to troškai.

Tas netikęs įstatymas,

Neleidžiantis mums niekada susitikti.

Ta pati saulė, kuri nedraugavo su mėnuliu,

Jie mums draudė net išeiti kartu į vieną erdvę.

O mudu juk gyvenom,

Po tuo pačiu dangum...

Kaip buvo nuostabu,

Kai vieną naktį per miegus.

Iš tavo dainos aš supratau,

Kad jau laikas pamiršti namus.

Kaip buvo nuostabu,

Surikti po tavo langu.

Kad tave aš myliu,

Iš širdies gilumų.

Tą nelemtą akimirką,

Kai mėnulis jau rengėsi mainytis su saule.

Aš bėgau link kalvos,

Ant kurios stovėjai tu.

Pagaliau! Pamačiau!

Tą tavo šypseną... Tas akis.

Pagaliau, laikiau tave už rankos,

Ir galėjau padėti galvą ant tavo peties.

Bet niekada, oi niekada,

Net baisiausiam košmare.

Nesapnavau tokios pabaigos,

Nesugalvojau, ką gali reikšti tos taisyklės.

Mėnulio vaikui neleista žavėtis saulės dukra,

O man, neleista žavėtis tavimi.

Nesitikėjau, kad užsitrauksim neapykantą Dievų aukščiausių,

Nemaniau, kad jie mus amžiams pražudys ir į dulkes pavers...

2011.09.22 My love song to you

When the stars in the sky are glowing

When the moon is shinning bright.

My heart is beating like a music,

Music of my love song.

My love song from the heart

Is made only for you.

My love song from the heart

Is trying to reach your heart too.

And when the night is gone

When there is no more stars or moon.

I hope I will be standing next to you

At that time, when the sun is in the sky <3

2011.09.19

Kaip senai girdėjau tavo balsą,

Dar seniau regėjau tavo veidą.

Kaip senai jaučiau tavo meilę,

Dar seniau pati tave mylėjau.

Kai pasaulis pradės suktis visai į kitą pusę,

Kai prasidės žadėtoji pasaulio pabaiga.

Tikiuosi būsi tu šalia manęs,

Tikiuosi, laikysi už rankos tu mane.

Jei kada tyloje išgirsiu tavo balsą,

Jei kada tamsoje matysiu tavas akis.

Tada nieko daugiau taip nenorėsiu,

Kaip pajudėti iš šios juodos gelmės.

*

When my life is going to be gone,

When I'm going to run away from love.

Please, hold my hand strong,

And don't let me feel alone.

When the world comes to the end

When everything is going to be over.

Say my name once again,

And don't let go, just be with me.

*

Ar dar neatsibodo klausytis kalbų,

Apie skaudžią meilę ir pasaulį negerą ?

Ar dar nepabodo pačiam save smerkti,

Ir klausytis kitų, kurie smerkia save ?

Ar bent pasvajojai būt optimistu,

Juoktis iš visko, gyventi linksmai ?

Ar bent pagalvojai koks pesimistui tikram,

Negražus ir netikęs mūsų gražus pasaulis ?

Kaip reikėtų pasakyti žmogui, kad jis rimtai tau lipa ant nervų... Žinau, toks išsireiškimas yra netinkamas ir panašiai, bet kartais tiesiog jau neįmanoma kitaip to apibūdinti. Keiktis irgi nesinori, nes tai tik parodo, kad žmogus yra neišprusęs ir šiaip, nepraustaburnis, nemandagus... Bet kaip tada turėčiau išreikšti savo pasipiktinimą kai nebeįmanoma tiesiog tylėti, o muštis negražu ?

Kai...

Kai rankos ieško tavo veido,

Kai lūpos bando rasti tavas lūpas.

Kai akys nieko nebe mato,

Aš pasiklystų savo svajose.

Kai tu dar arčiau manęs,

Kai tavo rankos liečia mano plaukus.

Kai tavo akys žvelgia tik į mane,

Aš noriu likti tavo glėbyje.

Tad pasilikime taip ilgiau,

Pasilikime vienas šalia kito.

Padovanokim vienas kitam meilę,

Tokią amžiną ir tvirtą...

Kai tavo rankos slenka mano kūnų...

Kai tavo rankos bando jį pažinti...

Aš tenoriu, kad tai nesibaigtų...

Tenoriu jausti tave šalia...

Aš niekinga,

Tave išdavusi kalė.

Pasipūtusi,

Ir vietos sau nerandanti kvailė.

Tavęs vieno,

Ilgai aš norėjau.

Kaip žaisliuko mielo,

Tokio pat vienkartinio.

Ir trumpą laiką,

Tave aš mylėjau.

Kad geriau būtų,

Kad kitiems įtiktų.

Giliai širdy,

Aš tavęs nemėgau.

Ir buvai tu man,

Tik trumpai žaidimui.

Buvo mums gera,

Gal dieną, gal dvi.

Galiausiai supratom,

Kad naudos iš to jokios...

Apgaudinėjau tave,

O tu taikstytis mėginai.

Gaila turėtų tikriausiai būti,

Bet man vis dar pochui ar koks ten tas jausmas...

Tu aiškiai ir tiesiai šviesiai pasakei, kad nieko nebus.

Okey. Aš viską kuo puikiausiai supratau ir pakeisti nemėginau.

Tai kodėl dabar, kai šalia manęs esi ne tu, o kažkas kitas,

Tavo akys amžinai žvelgia į mane su neapsakomu skausmu?

Kodėl dabar, kai aš bandau būti laiminga be tavęs,

Tu atrodai kaip palaužtas ir sužlugdytas vaikas.

Kodėl, kai pats man tarei sudie šypsojaisi,

O kai galiausiai tai sakau aš ir esu laiminga – tu liūdi ?

Niekada tikriausiai šito nesuprasiu,

Niekada tikriausiai nepajėgsiu tavęs paklausti kame bėda.

Bet savęs jau nekaltinsiu ir tikrai nebėgsiu atgal,

Jei jau palikai laimingas – tai priimk viską, ką aš tau duosiu taip pat su šypsena savam veide.

-Jis man nepatinka!

Šaukiau parkrisdama ant kelių prie tuščios lovos ir bandydama paslėpti veidą po antklode.

-Ko čia dabar verkiu kaip kvaiša, juk tai buvo tik išsigalvojimas...

Kartojau sau ir vis valiausi skruostais besiritančias ir iš akių nesustabdomai byrančias ašaras. Nors ir sakiau tokius neigiamus dalykus, tikinau save, kad viskas tiesiog kvaila, kad jokių jausmų nejaučiau, vis dėlto širdį man klaikiausiai skaudėjo ir tai įrodė visai ką kitą, nei aš galvojau.

Akimirka, kai suvokiau kad tavęs netekau buvo skaudi,

Akimirka, kai tu patvirtinai šį faktą buvo dar skaudesnė.

Kai mėginau kažką pakeisti, susigrąžinti kas buvo - likau kvailės vietoje.

Tad teko nuleisti savo išskleistus sparnus, pasilikti ant žemės ir toliau nuo tavęs...

09.15 - Kas per mintys per Lietuvių pamokas

Ir vėl per Lietuvių kalbos pamoką nebuvo kas veikti... ;D

Šiandien savęs klausiau

Kodėl jis man patinka.

Šiandien savęs klausiau

Ar tai išviso buvo tikra.

Jo šypsena žavinga

O akys it vanduo.

Bet po visu tuo puikumu

Tik apkartus širdis slepias.

Ir ką aš jame pamatyti sugebėjau,

Ko išvis į jį pažiūrėjau.

Jo veidas ramus naktim man vaidenas,

O rytais it saulė širdį nudilgo.

Kaip šiltas ir jaukus kavos aromatas,

Taip ir jis su savo šypsena ir akimis.

Tą sunkų ir liūdną rytą,

Man praskaidriną ir padaro gražų.

Būna kartais...

Kartais,

Tenoriu išmokyti tave mylėti.

O kartais,

Nekęsti ir užmiršti.

Kartais,

Noriu būti tavo sielos dalimi.

O kartais,

Pačia baisiausia naujiena.

Būna dienų,

Kai noriu laikyti tave už rankos.

Bet būna ir tokių,

Kai noriu nustumti šalin.

Būna dienų,

Kai be tavęs nieko daugiau nematau,

Bet būna ir tokių,

Kai nuo tavęs man paskausta akys.

Ir pasitaiko momentų,

Kai viskas tiesiog mane užknisa.

Pasitaiko tokių minučių,

Kai nieko nenoriu.

Ir nutinka kartais taip,

Kad tu man viskas.

Bet kartais,

Kai esi tik šlapia vieta.

Kaip kartais įdomiai galį žmogų paveikti sapnai.

Kaip kartais keistai galima pasijusti nuo to, ką juose išvydai.

Štai aš regėjau sunkiai jau pamenamus veido bruožus.

Jaučiau šaltas rankas, užuodžiau taip pažįstamą, bet atpasakoti neįmanomą kvapą.

O pabudau su ašaromis akyse.

Kodėl ? Nes tikėjausi, kad tai gal tikra.

Kad gal galėsiu amžinai sapnuoti.

O gal dėl to, kad suvokiau tiesą - jog tai neįmanoma.

Oho, kaip gera vėl mylėti,

Ir tave savo širdy turėti.

Kaip gera vėl jaustis kažko verta,

Ir šypsotis ne tik dėl kitų ^^

?

Koks tas mano gyvenimas šiandien ...

Tau į akis tiesiai šviesiai sakau, kad esu laiminga ir linksma.

Bet tai tik melas, kuriuo aš dengiuosi ir meluoju tau.

Kodėl taip darau ?

Nes nenoriu, kad pamatytum manas ašaras.

Nenoriu, kad sužinotum - juk tu vis dar man brangus...

Wtf is love ?

Kaip yra pasakęs ponas Francois Mauriac,

Mylėti - tai regėti miražus, kurių nemato kiti.

O mano pamėgtas Šekspyras pasakė,

Kad Meilė nuteikia kaip Saulės spindulys po lietaus.

Tad kodėl kai aš myliu,

Man matyti tik tamsūs košmarai.

Kodėl toji mano meilė,

Mane nuteikia kaip siaubingas sapnas...

Tilichas yra sakęs,

Kad meilėje svarbiausiai yra klausytis.

Tai kodėl dėl Dievo meilės,

Tu amžinai užsikimšęs ausis...

Nesirengiu tavęs vadinti debilu,

Nes meilė mus visus tokiais padaro.

Bet, kad tu kurčias ir aklas,

Tai šito jau nepaneigsiu...

Kad ir kaip gaila,

Esi dar ir nebylys.

Į kelnes dedantis,

Užsisklendęs bailys.

Ir man nesvarbu,

Kad pati esu bailė.

Savo meilę tau

Vėl atskleisti bijanti kvailė.

Nes galų gale,

Abu suvogsim.

Jog ta karti meilė,

Vertė mus vienam nuo kito suktis.

Fuck u / Tam žmogui kurį galiu mylėti tik iš šono

Pagaliau vadinama naktis,

Man pasidarė tamsi.

Nors kažkodėl,

Per dažnai ji buvo šviesi.

Pagaliau mano primerktos akys,

Pamatė realybę.

Tą skaudžią, šaltą,

Ir per daug ne mielą.

Pagaliau aš išsivadavau,

Iš tų vadinamų tavo kerų.

Pagaliau sugebėjau suvokti,

Kaip viskas yra iš tiesų.

Ar dabar man gyvenimas kitoks ?

Taip. Jis jau ne toks spalvotas.

Ar dabar jau kažkas su manim kitaip?

Taip. Mano širdis jau ne ta.

Ir tiesą pasakius,

Nežinau kur eiti ir ką daryti.

Viskas veda atgal prie tavęs,

O to labiausiai man nereikia.

Ir nepyk,

Kad į tave pažvelgi negaliu.

Man per daug skaudu,

Aš per daug kenčiu.

Bus geriau,

Jei naktis ir liks tamsi.

O mano širdis,

Tik man vienai priklausys..

Postas nr 200

Štai ir numeris 200.

Nuo pirmojo čia parašyto pranešimo praėjo jau nemažai laiko. Kiek ? Kažkur metai ;P

O ką gero per tuos vadinamus metus čia paskelbiau ?

Išliejau savo širdį kažkokiomis tai meilės eilėmis, poezija ir nusikalbėjimais.

Kartais juokavau, kartais kažkam specialiai rašiau.

Ar kažko už tai sulaukiau ?

Na taip, pagyrimo, poros gerų žodelių, bet ne to, ko tikėjausi.

O ko aš tikėjausi ? Tame ir bėda, negaliu pasakyti, nes vis dar viliuosi, kad kažkas skaitantis tai suvoks.

Taigi, šiuo savo postu norėčiau pasakyti AČIŪ tiems, kas randa laiko paskaityti, net man paskui parašyti ir pasakyti kažką mielo širdžiai.

Ačiū savo internetiniams draugams kurie visada liks ištikimi ir supratingi :)

Na ir ačiū tiems draugams, kurie mane susitikę pradeda komentuoti ką rašau ;D

AČIŪ ;P

The beginning started coincidentally for us.

At first, I’d never knew this would be love even in my dream, but it is.

Your heart keeps going thump thump

You keep smiling at me and starting to love me without even realizing it.

You have fallen for me, fallen for me, melted in my sweet love.

You have fallen for me, fallen for me, mesmerized by my charming gaze.

See my eyes You fell for me

See my eyes You have fallen for me

Love always comes unexpectedly like destiny.

It soaked me like shower I’d never know it was love.

even eyes closed, i occur to you from time to time.

Whenever you see your face blushing, You fall in love with me without even realizing it.

You have fallen for me, fallen for me, melted in my sweet love.

You have fallen for me, fallen for me, mesmerized by charming gaze.

See my eyes You fell for me

See my eyes You have fallen for me

I fall in love with you too Now i will confess I am in love with you.

I fall in love with you too My heart says I am in love with you.

See your eyes just look at me

See your eyes I love you

(see my eyes) forever and ever even after time passes

(see my eyes) without knowing it you have fallen for me.

You're my angel

You're my angel,

And I can't let u go.

Please stay with me just tonight,

Just this one moment in my short life.

And don't let go,

I beg of you.

Don't let go,

And hold me strong.

Let me just fade in you arms,

Let me dream, that it's going to be this way - forever.

And if my hearts stops beating,

If there is no more 'doki doki' sound

I beg of you,

Just take me with you to heaven.

Take me through heavens door,

Maybe give me wings.

But please, don't leave me,

Don't let me stay alone in this world.

Let me just be happy for a moment,

Let me be in my dream wonderland just with you.

You're a serial killer,

That I know too good.

You kill me, not with violence,

But just by looking at my eyes.

And I know,

That you have real wings.

Wings, that can take you high away,

Away from me.

So please, please, oppa,

Let me be with you.

Just this one short moment,

Just till this song is over.

Jau nustojo suktis,

Manoji karuselė.

Jau seniai nebeskamba,

Rami lopšinė.

Kur dingo visa tai,

Kas teikė man tiek džiaugsmo ?

Kas išjungė gražias šviesas,

Ir sustabdė skambėjusią melodiją ?

Jau nepamenu,

Kada girdėjau tą širdžiai mielą melodiją.

Jau nepamenu,

Kada sėdėjau ant ratu besisukančio arkliuko.

Ar dar kada gausiu progą,

Nubraukti tas miegančias dulkes ?

Ar kada vėl bus tas metas,

Kai muzika mylima suskambės?

Narnija ir ta stebuklų šalis kurioje rasiu tave

Kur ta stebuklų šalis,

Kurioje gyveno Alisa.

Kur toji šalis,

Kurioje aš rasiu tave ?

Ar už jūrų,

Vandenynų ir žemynų ?

Už aukštų kalnų,

Kopų smėlingų ?

O gal ji tik už kampo,

Už mano namo tvoros ?

Gal ji visai šalia,

Tik už mano įsivaizduojamos sienos ?

Kur tos durys,

Į Narnijos pasaulį ?

Kur tos durys,

Kurios nuves į mano pasaulį ?

Ar tai gali būti,

Spintos durys ?

Gal tai durys,

Vedančios iš žemės ?

Kur visa tai yra ?

Kur man rasti tave ?

Kur pasakyti, kad myliu ?

Kur prisipažinti, kad tyliu ?

Vaizdas iš šono - ne toks jau ir mielas.

Žiūrėti iš kampo,

Nėra jau taip malonu kaip galvojau.

Jaustis antra,

Taip pat ne taip gerai...

Kai amžinai buvau pirma,

Dėl to likdavau nepatenkinta.

Kai amžinai būdavau viso to centre,

Mane tai užknisdavo.

Ta tavo meilė tik man vienai,

Atrodė kvaila ir paika.

Tie tavo jausmai ir pažadai man vienai,

Atrodė nereikalingi.

Kai prašei manęs pagalvoti,

Aš atsakiau - na jau ne.

Kai prašei to nenutraukti,

Parodžiau tau špygą.

O dabar,

Po daug daug laiko.

Kai dienos man jau be saulės,

O dangus amžiais tamsus.

Po ilgų vakarų vienatvės,

Muzikos ir filmų liūdnų.

Man gaila visko visko,

Ko dėl savo kaltės netekau.

Kai žvelgiu iš šono,

Į tave...Į ją.

Man širdis plyšta iš skausmo,

Nes tai galėjom būti mes.

Kai matau tavo meilę,

Kurią dovanoji tik jai vienai.

Noriu pulti ant kelių,

Ir atsiprašyti už viską.

Noriu pasakyti,

Kad tu man vienas.

Prisipažinti,

Kad be tavęs ir gyventi nesinori.

Bet nenoriu vėl visko gadinti,

Apsukti ne ta linkme.

Nenoriu sugriauti dar vienos tavo meilės,

Kuri šiuo metu tikra.

Laiko neatsuksi, nesustabdysi ir jau nepakeisi.

Laikas tekėjo savo tempu,

Bėgo sekundės ir minutės.

Valandos ir paros,

Mėnesis po mėnesio...

Galiausiai su tuo laiku,

Ir keistom svajom.

Aš išmečiau tave iš savo galvos,

Sugebėjau su viskuo susitaikyti.

Kaip ir laikas,

Aš bėgu tolyn.

Kaip ir negailestingas laikas,

Viską pakeliui keičiu.

Tiek save, tiek tave,

Tiek savo širdį, tiek tavąją.

Kaip sakoma - laiko nesustabdysi,

Tad reikia su juo susiderinti.

Laikas skubės ir toliau,

Aš laikysiuosi jam prie šono.

Tu gal ir sustosi, ar norėsi viską atsukti atgal,

Bet to padaryti jau negalėsi.

Tad gal kitą kartą,

Kai laikas vėl išmuš tinkamas.

Nesugalvok jo pagreitinti,

Ir nuo visko pabėgti.

Už laiko sienos vistiek nepasislėpsi,

Ji tik dar labiau pakenks.

Tad susitaikyk po velnių su viskuo,

Ir džiaukis šia minute.

Nieko nesuprantu

Pagal tave - iš manęs jokios naudos, aš nerangi ir visiems užkliūnu.

Pagal tave - tu idealus, o man iki to dar toli.

Bet pagal jį - aš puiki bei sumani, aš visada tiesiu pagalbos ranką.

Pagal jį - aš įstrigus giliai širdy ir mintyse, o jis ir nenori to pakeisti.

Tai kodėl Tu man labiau brangus esi ?

Pagal tave - esu per daug lengvo būdo, nevikri ir neįdomi.

Pagal tave - tu visiems esi pavyzdys, o aš tokia būti negaliu.

Bet pagal jį - aš nereali ir lyg žvaigždė skaisti.

Pagal jį - tai aš priverčiu pasaulį spindėti gražiausiomis spalvomis.

Tai kodėl tada Tu man amžinai esi vienintelis ir mylimiausias ?

No one ever sees, no one feels the pain
Teadrops in the rain

I wish upon a star, I wonder where you are
I wish you're coming back to me again
And everything's the same like it used to be

I see the days go by and still I wonder why
I wonder why it has to be this way
Why can't I have you here just like it used to be

I don't know which way to choose
How can I find a way to go on ?
I don't know if I can go on without you oh

Even if my heart's still beating just for you
I really know you are not feeling like I do
And even if the sun is shining over me
How come I still freeze ?
No one ever sees, no one feels the pain
I shed teardrops in the rain

I wish that I could fly, I wonder what you say
I wish you're flying back to me again
Hope everything's the same like it used to be

I don't know which way to choose
How can I find a way to go on
I don't know if I can go on without you, without you

Even if my heart's still beating just for you
I really know you are not feeling like I do
And even if the sun is shining over me
How come I still freeze ?
No one ever sees, no one feels the pain
I shed teardrops in the rain

Oh... I shed teardrops in the rain
Oh... Hey... Teardrops in the rain

Even if my heart's still beating just for you
I really know you are not feeling like I do
And even if the sun is shining over me
How come I still freeze ?
No one ever sees (no one) no one feels the pain (no one)
I shed teardrops in the rain
Teardrops in the rain
Teardrops in the rain
Teardrops in the rain...

Aš supratau - negaliu tiesiog visko į kažkokią knygą sukišti, per daug sunku man atrinkti tai, kas teisinga, o kas ne... Liūdna dėl to tikrai, bet manau, dar nepasirengusi tokiam darbui esu :(

Geriau jau kursiu žmonėms, kurie paspaudžia nuorodą, permeta akimis mano darbus ir išeina. Gal vienam iš tų žmonių kažkas patiks, jis liks sužavėtas ir to dėka kažką gero kitiems duos :)

Hope

As days and months passed by You didn't call me
Tears fall and my heart hurts
No, it's only temporary
It's probably not, it's probably not
It's probably not, maybe you appease me but
The empty space that you left grows

Even if I see you again, you are my love
Even if I see you hundreds of times, I am your love
You are my love that the heavens have granted
You've only lost your way for a little while
If I am born again, all I want is you
If I love again, all I want is you
You'll come back, you'll come back
Because I don't exist without you

You told me you loved me
Just where did you go, leaving me behind?
My two hands that you held, even our promise
How could you leave me and break that promise?

It's got to be a dream, it's got to be a dream
It's got to be a dream, maybe I've been fooled but
It is sorrowful that I am left alone

Even if I see you again, you are my love
Even if I see you hundreds of times, I am your love
You are my love that the heavens have granted
You've only lost your way for a little while
If I am born again, all I want is you
If I love again, all I want is you
You'll come back, you'll come back
Because I don't exist without you

I thought that this was all only a nightmare
I just want to wake up from this dream

When today passes and I open my eyes again tomorrow
I'll hope for this to be a dream and not a reality
I'll hope for all this to have been a dream even more realistic than reality
I want you, I still want you

Even if I look back, you are my love
Even if I look thousands of times, I am your love
You are my love that the sky has permitted
We were just momentarily separated
I only want you even if I see other women
I only want you even if I love another
You'll come back, you'll come back
Because I don't exist without you

Every night I pray
So i can be happy not miserable
You can't love another man except me
I has to be you
My heart saying it's you
I'm not changing
If I am born again all I want is you

If I am born again, all I want is you
If I love again, all I want is you
You'll come back, you'll come back
Because you don't exist without me

Tikriausiai jau savų eilių nebekelsiu į internetą - fan fic ir panašiai taip įmesiu, bet kitko jau ne.

Kodėl ? Nes rengiuosi rimtam darbui, o paskui jei man pavyks ko noriu, tai dar sugalvos kas prisikabinti, jog tai jau paplatinta ir neapsimoka nieko daryti ;D

Sou, tikiuosi jūsų vadinam džiaugsmui užteko mano senų eiliuotų ir ne nesąmonių ;-)

Something

Ar gali būti,

Kad tai buvo netikra ?

Ar gali taip būti,

Kad pavogtas nekaltos mergelės bučinys, tebuvo tavo žaidimo dalis ?

Ar kas pasikeistų,

Jei tiesą ji tau atskleistų?

Kad jos meilė tau skirta,

Buvo tikra.

Kad ji buvo tyra,

Ir lyg saulė skaisti.

O tas bučinys,

Tik vienam tau tebuvo laikytas...

*

O, berneli nelemtas, iš tolių atklydęs,

Pažvelk tu į ją, kuri meilę tau žada.

Pažvelk į mergelę su šypsena šilta,

Pažvelk tu į tą,kuri myli tave.

Neversk tu jos verkti,

Liūdėti, nekęsti.

Neversk jos kentėti,

Dėl tavo klaidų.

Kai vėl pasiduosi pagundai kitos,

Pagalvok apie tą, kuriai tu brangus.

Kai vėl imsi žaisti žaidimus keistus,

Prisimink tą mergelę kuri laukia tavęs.

Dienoraštinis įrašas

Ech, čia tipo mano dienoraštis, o aš tik savo darbus ir nieko daugiau keliu ;D Pagaliau išklyksiu kas man ramybės neduoda ;D

Tai vat, pastaruoju metu tikrai daug laiko skiriu netikusių fan fic istorijų rašymui ir puikiai žinau, kad iš jų man jokios naudos. Labai norėčiau parašyti normalią knygą, mat visada turėjau svajonę išleisti savo knygą - ne šiaip kokių prozų ar eilių, bet romaną ar kažką tokio. Tikrai ne retai imdavausi rašymo ir atrodydavo, kad tai jau kažkas gero ir panašiai, bet galiausiai nusivildavau savimi ir tuo ką rašydavau - man tai atrodydavo banalu, bet kitiems patikdavo. Gal dėl to, kad banalumas kartais pats priimtiniausias ?

Bet aš nenoriu rašyti banaliai >.< Noriu kažko išskirtinio, jokių vampyrų, vilkolakių ar Harių Poterių, noriu sukurti kažką - kas atskleistų mane.

Kai sugalvoju rašyti kažką yaoi (verčiant iš jpn kalbos - vaikinų meilė) tai galiu sėdėti kiaurą parą ir minčių vis tiek per daug, parašau šimtą ir daugiau puslapių... Bet kai noriu normalybių - tai tik špygą matau>.<

Ką turėčiau daryti ? Žinau, kad galima daug norėti, o kai nori ir stengiesi - tai dažnai pavyksta... Bet kažkaip manau, kad greičiau parašyčiau kokį erotinį romaniūkštį, kurį skaitys vidutinio amžiaus moterėlės gulėdamos prie jūros ir neturėdamos ką veikti, o ne žmonės, kuriems norėčiau taip pat suteikti įkvėpimo >.<

Ačiū

Kaip ir kiekvieną kartą aš pabudau tavo glėbyje ir nenorėjau iš jo atsikelti. Prisiglaudusi arčiau ir padėjusi galvą ant tavosios krūtinės giliai įkvėpiau nuostabaus aromato. Jau nežinojau, ar tu specialiai kažkuo kvepintis pradėjai, ar tai tiesiog kvapas, kurį tu vienas spinduliuoji – bet tai varo mane iš proto. Stebėdama tavo ramų veidą aš galiu jaustis rami, o žvelgdama, kaip lengvai virpa tavo vokai, visai nepabijau paliesti tavus plaukus, perbraukti per juos pirštais.

-Amžinai lik su manim... ,- tyliai sumurmu ir užsimerkiu. Klausytis tavo ramaus ir gilaus kvėpavimo, man yra didžiausia palaima, tai geriau, nei klausytis lengvų lietaus lašų beldimosi į langą.

-Lik su manimi ,- išgirstu tavo balsą ir pramerkiu savas akis. Tu pabudai ? Ar tai tik mano vaizduotė ? Tavo vokai užmerkti, kvėpavimas tas pats, bet tavosios rankos mane suspaudžia glėbyje daug stipriau. Priverčiu nusišypsoti, tai apsimetėlis. Lengvai kumšteliu tau į šoną ir su pasigėrėjimu stebiu kaip prasimerkia tavosios akys.

-Ką ten sakei ? ,- tyliai paklausiu bijodama išbaidyti ramią ir tokią malonią tylą. Tu pats nieko nesakai, tik žvelgi į mane, o nuo to žvilgsnio pradeda stipriau trankytis manoji širdis.

-Tu tikriausiai niekada negalėsi ramiai į mane žvelgti ,- pasakai uždėdamas ranką prie mano krūtinės, šiek tiek prisimerkdamas ir nusišypsodamas. Ne tik mano širdis, bet ir kvėpavimas, ir pulsas, viskas šokteli link pamišimo. Už ką tu su manimi taip elgiesi ?

-Aš...Tiesiog... ,- nežinau ką sakyti, noriu amžinai žvelgti į tas akis ir nepaisyti to, kad visa šitai mane žudo.

-Žinai, o aš ir nenoriu, kad tu reaguotum kitaip ,- vėl prabilai. Šiandien jau pasakei daugiau, nei per visą vakarykštę dieną ir aš dėl to laiminga. Ačiū, kad leidi man jaustis laimingai ir neliūdėti. Lengvai atsikvepiu ir panardinu savo veidą tavosiose rankose kurios švelniai palietė mano skruostus.

-Tu man labai brangus ,- ištariu, lyg pirmą kartą ir skruostais pajuntu riedant ašaras. Nevalyk jų – pagalvoju ir esu patenkinta, net tu leidi joms tekėti toliau.

-Žinau.

Cha, tikriausiai turėčiau nusijuokti dėl tokio atsakymo, nes tu save myli tiesiog per daug. Bet nesijuoksiu, nes man gera, kad tai žinai.

-Nebeverk, tai išvarys mane iš proto ,- tai sakydamas paglostai manuosius plaukus ir priglaudi lūpas prie vienos iš riedančių ašarų. Na už ką verti taip mane jaustis ir trankytis mano širdį ? Kodėl negali palaukti, kol savo jėgomis iškeliausiu iš šio pasaulio.

-Atleisk ,- ištariu šlapiomis, nuo ašarų akimis. O kam kalbėti lūpomis, kai viską pasako žvilgsnis.

-Neturiu už ką ,- balsiai atsakai tu ir supini mudviejų pirštus...

Tokie paprasti, neypatingi, kiekvieno girdimi ir sakomi žodžiai tiek man, tiek tau tada buvo brangūs. Gal mes vienas kitą mylėjom kiek kitaip, nei galėjom pagalvoti, gal tą meilę suvokėm kiek pavėluotai, bet aš buvau patenkinta. Patenkinta tuo, kad nepaleidai manęs iki paskutinės mano minutės, kad likai prie manęs ir tvirtai buvai apkabinęs.

-Kim... Už viską tau dėkoju ,- ištariau virpančiomis lūpomis ir dar tada, kai mano akys pradėjo merktis mačiau tave, tavo veidą artėjanti prie manojo ir tavo lūpas, taip atsargiai, lyg būčiau trapiausias porcelianas, taip atsargiai, lyg bijotum mane sužeisti, prisiliečiant prie mano lūpų.

Koks keistas tas mūsų pirmas ir paskutinis bučinys, apie kurį svajojau nuo tada, kai paėmei mane už rankos...