memories

Sometimes, when the time to remember comes,

I hope than I will have a chanse to ran away from it.

And when I can't do that,

With a broken heart I 'm remembering everything...

The snowy day, when we played war,

The cold weather when you were holding me in your arms.

The hot chocolate, which you made yourself,

And the hot bed, in which you brought me .

The stormy night, when you were holding my hand,

The night with no electricity, when we were siting in the candle light.

The time, when clock strucked 12 and we kiss,

The time, when we promised to never let go.

And when the time to forget this things comes,

I will try to run away, like I did before.

Just because,

In the end, I'm still loving you.

Be pavadinimo

Norėčiau ir vėl naktimi su tavimi kalbėti,

Kai už lango tamsu, bet mums tai nesvarbu.

Norėčiau ir vėl šypsotis išvydus tavo vardą sušvintant manam telefone,

Ir žinoti, kad vėl būsiu gerai suprasta.

Būtų malonu nepulti verkti vos prisiminus tave,

Kai už lango ta pati tamsa, o telefonas guli ramus.

Ir kai skruostais manais ritasi ašaros sūrios,

Būtų tikrai gera sulaukti iš tavęs elektroninio smailo.

Tad kai nustosiu meluoti vėl sau,

Tikiuosi ir tu vėl suprasi mane!

Prisiminus ką rašydavau seniau ...nesigauna jau tas pats

Kai kraujas vėl pradės tekėti,

Ne tik venomis, bet ir nuo rankų pirštų.

Kai tavo kūnas nebejaus nieko,

Kai karštas skruostas palies atvėsusias vonios plyteles...

Kai nenorėsi daugiau tu gyventi,

Ir kentėti ar tai džiaugtis gyvenimo teikiamais privalumais.

Nebijok pasielgti kvailai ir neatitaisomai,

Nes tai išlaisvina tave..Bet ne kitus...

Buvo laikai, kai rašiau apie žvaigždes, ežerus, saulėtas dienas ir meilę kuriai nebuvo ribų,

Vėliau viskas keitėsi...

Atėjo toks metas, kai pasipylė skausmo ir agonijos eilės,

Kraujais sruvo kiekviena eilutė, nieko šilto rasti ten nebuvo galimą...

Išgyvenau keistus kelis metelius, pasukiojau galvą į vieną ir kitą pusę...

Galiausiai vėl viskas keitėsi:

Nuo skausmo perėjau prie atsiprašymų ir padėkų,

Prie bandymo atsilyginti už viską ką gero ar net blogo esu gavus.

O štai dabar, kai jau viską atrodo patyriau,

Kuriu apie tam tikrus džiaugsmus ir metu laikus, kuriuose meilės netrūksta kaip ir saulės pirmą valandą dienos :)

Mėgstu aš cituoti Šekspyrą,

Nes manau, kad būtent jis gerai suvokė ką reiškia mylėti.

Dažnai kartoju žodį AČIŪ,

Nes mano protas sako, jog dėkingumo niekada nebus per daug.

Pas mane dažnai užgroja pianinas ar smuikas,

Nes taip, man patinka ne tik neaiškiai skambančios dainos.

Aš dažnai vėl spoksau į žvaigždėtą dangų,

Nes kažkada buvau romantikė ir meilę ten sutikau.

Tikriausiai kas vakarą randu priežastį savęs nemėgti,

Bet tuo pačiu, dar daugiau priežasčių save mylėti.

Ir visai nenuostabu, kad dažnai lieku nesuprasta,

Nes ir pati nepagaunu kitų.

Kartais džiaugiuosi atradusi žmogų kuris mane supranta,

Kuris man yra lyg artima siela, ar net antra mano dalis.

Tai tegali būti mano vos pažįstamas asmuo, ar seniai šalia gyvenantis kaimynas,

Jei mes turim kažką, kas padeda užbaigti vienam kito mintis - tai yra tiesiog nuostabu.

Ir aš gerai žinau, kad galų gale niekas nelieka vienas,

Ir taip sakau ne tik dėl to, kad pas mane tokius žodžius kartoja grojanti daina.

Tai sako kažkokios tai senovės išmintis, kurią tikriausiai pati išgalvojau,

Bet juk žmogus amžinai turi kažką, kas būna su juo nuo gyvenimo pradžios iki pat pabaigos. (Tik štai klausimas - kada prasideda toji gyvenimo pradžia).

Ačiū tau, už šilumą,

Ačiū už meilę kurią tu davei.

Ačiū, kad visada buvai šalia,

Ir ašaras manas skausmo valei.

Ačiū tau, kad visada supratai,

Kad užjautei ir dainas dainavai.

Ačiū, kad išbuvai kartu,

Tuos sunkius rudens mėnesius :)

Kadangi mylėti tave mane išmokė ruduo,

Tai su jo pabaiga ir meilė tau baigėsi.

Bet vėl pradėjus kristi gelsviems lapams,

Širdy užsiplieskė kaitri meilės ugnis.

Budrumui tavo ribų nėra,

Tu dieną, naktį akylai stebi mane.

Lyg vanagas galingas,

Lyg sakalas klastingas.

Kuri tu vis planus,

Tokius keistus ir gan tamsius.

Pažvelgt giliau tu man neleidi,

Nenori būt geriau pažintas.

Sakai tu vieną, darai ką kitą,

Jei aš einu, tu bėgi kuo greičiau.

Kada nustosi elgtis taip keistai,

Kaip elgiasi tik maži vaikai ?

Kada suaugsi pagaliau

Ir mane pamatysi daug rimčiau!

Man dažnai atsibosta kažką mylėti,

Kažkuo tikėti ar kažko viltis.

Man dažnai norisi užsidaryti ,

Pasislėpti po vienatvės skraiste.

Kadangi būni tu kartais šalia,

Šalia manęs, kai man to reikia.

Negaliu aš nuo visko pasislėpti,

Negaliu tiesiog aš dingti.

Aš nežinau kodėl kas kart noriu to,

Nežinau, kodėl man to taip reikia.

Tik štai, suvokiu,

Kad kol turiu tave - to nesieksiu.

Tad kai tu išeisi,

Kai dingsi su viskuo ką man davei.

Aš tyliai, vienui viena,

Pasišalinsiu...Daugiau nepakilsiu iš savos vienatvės

Kas vyksta per "muzikos" pamoką

Kadangi dažnai pasitaiko taip, kad mokinukai neranda mokytojų, nenuostabu, kad ir šiandien taip nutiko Man ir Aurelijai ;D O kadangi nelabai radom kur dėtis, tai sėdėjom klasėje ir surašinėjom gan keistokas taisykles.

Kelios jų:

CITY RULES:

1 - You drink EVERYTHING (Bear to Vodka)

2 - Smoke EVERYWHERE you can

3 - Party everynight

4 - Be a Bitch/Mann Bitch

5 - Say "Hi" to every Pedo bear you meet.

CLASS RULES:

1 - Be a pervert
2 - Suck a lot (this is not only for girls to do)

3 - Do blow jobs

4 - Have sex on the teachers table

5 - Make babys at Biology's lesson

6 - Make orgys at history

7 - DO NOT be a virgin.

FRANCĖ RULES:

1 - No sucking

2 - No blowjobbing

3 - No kissing just franshing

4 - No sexing

5 - No baby making

6 - No inging

(Ir ne, mes tikrai nieko prieš nieką neturėjom, tik vat kas nutinka, kai susitinka dvi per daug mačiusios ir girdėjusios draugės ;D).

Kas gimsta gimtosios kalbos pamokoje ;P

Krentant nuo medžių lapams

Nusileidžia palengva skraistė trapi.

Po skraiste, netikėtai lyg paukštė
Slepias meilė gili.

Ji lyg tamsi naktis

Tokia pat paslaptinga ir tyli.

Tai Ji!

Visų bėdų priežastis.

Bet kas aš būčiau be meilės,

Be to nepakartojamo jausmo širdy

Kas aš būčiau be meilės

Tik kvailė ir viena kaip bailė ( o gal varlė?).

Tad kai meilę sutiksiu kely,

Pulsių ją, kaip kad puoliau tave.

*

Nubudo many keistas jausmas,

Drugys jį noru gyventi vadino.

Sumišus žvelgiau į bedugnę galingą,

Masčiau ,- gal jis visgi teisus.

Žengiau žingsnį ir dar vieną,

Atgalios, toliau nuo gilios prarajos.

Netikėtai, pati nesuvokdama savęs,

Aš supratau - jog dar noriu gyventi.

Gyventi, kaip kad gyveno pasakų herojai,

Mylėti, kaip mylėjo Romeo ir Džuljeta.

Svajoti, kaip tai daro maži vaikai,

Ir tikėti, kad visam tam sunkaus galo nebus.

Dėkinga žvelgiau, į tą drugį spalvingą

Ir jam padėkoti garbingai norėjau.

Bet vos sulaikiau jį rankom savom

Aš supratau, kad jau per vėlu...

Tuo neaiškiu keliu,

Kuriuo dabar keliaujam mudu abu.

Kažkada keliavau tik aš vieną,

Ir nieko man netrūko.

Tuo neaiškiu keliu,

Kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos.

Žengiam koja kojon,

Ir gyventi bandom.

Kai baltos sruogos padabins mano plaukus,

Kaip snaigės padabindavo žiemos metu.

Pažvelk į mane šiltai šypsodamasis,

Lygiai taip pat, kaip šypsojaisi per žiemos šalčius.

Ar ne apie mane amžinai visiems kalbėjai,

Kaip deivę garbinai ir aukštinai su meile.

Ar ne man žadėjai amžinai būti šalia,

Kaip kad žadėjo Romeo Džiuljetai.

"Pažvelk dar kartą į mane',

Prašau tavęs, kaip tu prašei manęs.

"Neleisk man nuvysti taip lengvai",

Kaip kad leidai nuvysti lelijai po tavu langu.

Sugebėk vėl pamilti Mane!

Sugebėk vėl gyventi kaip seniau....

Rudeniškasis sonetas mano širdies - Pirmas bandymas

Rudens lapais užklotas kelias,

Neaiškus takas, link tavo kapo.

Palengva krintantys lapai,

Tai sudužusios mano viltys.

O tu taip branginai laiką,

Ir jo akimirkas keistas.

Lyg gyvenantis tik vieną dieną,

Tu sugebėjai džiaugtis viskuo.

Tu nemokei manęs mylėti rudens,

Lygiai taip, kaip aš nemokiau tavęs mylėti save.

Galiausiai nukritus paskutiniams lapams,

Ir aš kaip tu suvokiau visko svarbą.

Meilė tavo skirta tik gamtai,

Buvo ir man užslėptai įteikta.

Norėčiau ir vėl būti kitų suprasta.

Norėčiau, kad žmonės aiškiai pagautų, kad man nepatinka kai mano kambarys tvarkomas ne pagal mane,

Kad aš noriu ant sienų kabintis kas man prie širdies, o ne tai, kas ten dera.

Norėčiau vėl sugrįžti prie senos savo muzikos, nes jau nuo visko bloga

Be pavadinimo apie gyvenimą iš kažkokios tai pusės

Gyvenimas neretai mums pateikia savotiškų staigmenų,

Priverčia suklusti, apsidairyti ir pagalvoti apie viską iš naujo.

Dėl ko gyveni ? Ko tu tikiesi ? Kas gali laukti ateityje ?

Ką esi padaręs per visą savo jau nugyventą laiką ? Ką turėtum pakeisti...

Kartais mes norime nusisukti nuo gyvenimo ir jo teikiamų užuominų,

Ignoruojam visus, kurie bando kažką aiškinti, priversti prie kažkokio kelio.

Kartais būna, kad dažniau galvojame apie save būtent šią minutę,

Nei apie kitus, ar kas bus jau kitą minutę...

Dažnai stengiamės viską daryti idealiai, tobulai, kad visiems tai įtiktų,

Ir visai pamirštam, kad idealių dalykų nebūna, kad kas nors visada kam nors užklius.

Dar dažniau praleidžiam pro ausis žmonių pastabas dėl savų poelgių,

Nors giliai širdy ir žinom, kad tose pastabose yra tiesos...

Ir tikriausiai nelabai svarbu kas ką sakys ar darys,

Tikriausiai visada elgsimės kažkaip kitaip, nei reikėtų.

Gal vieną, kitą kartą suklusim, palinksėsim apsimesdami, kad viską suprantam,

Ir vėl galiausiai grįšim prie to taško, nuo kurio pradėjom.

Rugsėjo 22-oji. Kas kuriasi mokykloje per langus...

Kadangi Laura dėl savų priežasčių atsisakė įkelti lietuvių liaudės (Gyčio, Monikos, Mildos, Lauros, Luko, Karolinos) kurtą darbelį, aš įkelsiu vietoje jos ^^

Lietuvių Liaudės pasaka Nr 2

Senų senovėje buvo ožka, kurios kanopos buvo auksinės. Taip pat ji mėgo muzikantus kurie itin subtiliai ją pamylėdavo per jos pusryčius (LOL).

Ožkai jie suteikdavo daug vilčių, kad jai padės sulaukti svečių.

Muzikantai grodavo su savo instrumentais, kurie buvo ilgi ir pasenę.

Ožka buvo turtinga savais kanopais. Ji mėgdavo pasilinksmint, tad lankė stiptizo klubą, kurį turėjo Petras su šešku (iš Lietuvių liaudies pasakos "Apelsinas"). Baras garsėjo šviežiom braškėm ir ožkos pienu.

Šeškas mėgo kvepėti ožkom, todėl, kad ožkos būdavo gražios ir aromatingos (Ir pas ką tokia fantazija ;D).

What is right and What is wrong ?

What is right And what is wrong ?

I wanna hold your hand And never let you go.

What is right And what is wrong?

You wanna run away And leave me alone.

In my heart you always are the one

In my mind there is nothing more just you.

I dream about you everynight,

And talk about you everyday.

And when the times for us to meet comes,

When I finaly can look at your eyes.

I just want to come closer to you,

To lock you in my arms...

I want to whisper sweet words to your ear,

And slowly get closer to your lips.

I want to say you thous three little words and ask

What is wrong ? What is right ?