Hippie day 2015.09.18-19

Nežinau kodėl, bet pagalvojau, kad grįžti prie blogo būtų visai nebloga mintis, o grįžimą norėčiau pradėti paprasčiausiai savo istorija iš ESN naujokų mokymų/krikštynų.

2015.09.18

Šios dienos laukiau tikrai ilgai, dar nuo pat savo krikšto. Su Unicorn'u karts nuo karto pakalbėdavom, kaip bus linksma, ką išgersim ir panašiai.

Kai artėjo lemtinga diena, ji žinoma atėmė daug nervų, o ir tema atrodė visai man nesuvokiama... Hippies vs Hipsters. What ? Juk aš nieko panašaus savoje spintoje neturiu..bet...truputis kantrybęs, draugės prisilietimas ir gavosi visai neblogas vaizdas.

Tai vat.. pabandysiu viską papasakoti kiek galima detaliau... nes tiesiog noriu pati viską prisiminti, o po laiko, kai skaitysių ką čia rašiau, norėsiu ir pasijuokti.

Here we go...

Mums su vyreliu buvo patikėta pristatyti vaikus į jų krikšto vietą. Tad kaip 'tobula pora' mes viens kito nepalikom ir priėmėm šią užduotį :) Nors vyrelis nuo pat ryto verkė ir prašė eiti su juo apsipirkti, nelabai galėjau tai padaryti..nes aš moteris ir man reikia daug laiko susiruošti :D Šiaip tikrai visai malonu yra pakelti ragelį ir girdėti žmogų sėdint darbe ir tau sakant 'Sveika žmonele' ;D 

Kad jau esu gera žmona, pasižadėjau vyrui nupirkti ko jam reikėjo, tad anksčiau iškeliavau į suplanuotą susitikimo vietą ir kaip tyčia dukrelė parašė, kad ji bus taip pat ten, nes jai pavyks sudalyvauti renginyje. Tokios naujienos man tikrai pakėlė nuotaiką.

Nors vyras ir vėlavo, man nebuvo nuobodu laukti vaikų, nes visi jie atėjo labai spalvingi ir traukiantys kitų akis - stebino tik tai, kad sugebėjom visi susirnkti ir vieni kitus atpažinti.

O štai kai pasiekėm autobusą ir prasidėjo linksmybės.

Tas autobusas... mini busas ir tiek. Jis jau buvo dalinai pilnas ir mes ganėtinai isteriškai bekikendami paklausėm ar tilps dar trylika galvų. Stebuklas - bet tilpo. Stovėjom, sėdėjom susispaudę, bet niekas nesiskundė, o ir važiuoti buvo linksma.

Mes nebūtumėm MES, jei neparodytumėm žmonėms kaip visi sutelpam vienoje vietoje.

Vyrelis buvo baisiai alkanas (niekada nebūna sotus), tad sugalvojo pasisotinti bananu. O būdamas geras vyras ir su žmona pasidalino :D

Žinoma, eiti su sunkiom tašėm kelkraščiu buvo nelengva, bet bent smagu. Niekas nesiskundė, tiesiog tikėjosi greičiau pamatyti finišą. Ir galiausiai mums pavyko.

Sodyboje galutinai savas detales susidėję, mes galėjom leisti sau ir pasifotkinti ir su žmonėm pabendrauti.

Žinoma, mes su Vienaragiu nebūtumėm mes, jei nesusitarusios ateitumėm su identiškais akinukais. Telepapija all da way!

Nors jaunimėlis pasitaikė keistai ramus, o oficialioji dalis pasidarė laaabai ilga, vis tiek buvo smagu. Bent jau man.

Prisišokau, prisidainavau... pasirodo ne tik balsą prarėkiau, bet ir sugebėjau kojas pritrinti ir kojos nagą susilaužyti (wtf ;D).

Kai kurie naujokai buvo tikrai labai labai osom, turėjom apie ką pakalbėti ir bendrais judesiukais pasikeisti. Džiaugiuosi, kad su jais susipažinau.

Žinoma, prezio šokis pagal Boom shaka laka buvo killer :D

O vakarėjant tikrai išliko tik stipriausi ir energingiausi žmonės:D

O naktis..gerai..rytas..buvo ..interesting :D Vyras traukte truktelėjo mane į antro aukšto lovą, kai tiesiog atėjau paaiškinti jam, kad reikia miegoti.. Jis ir pasakė, kad miegos, jei prigulsiu... Velniop..pagalvojau why not. Buvo keistoka... visgi vilkėjau tik ilgą sijoną ir vos liemenuką dengiančią skarą... Nekalbėsiu apie tai, kas liko iš to liemenuko :D Ta prasme gal aš per daug kažką susiveržiau, bet blea...

Tai va... miegas..Niekas nemiegojo. Viena mergaitė pasako, kad jai 6:03 reikai keltis,o tada jai pranešam, kad dabar yra be penkių minučių šešios :D 

Isteriškas kikenimas, neaiškios pokalbių temos.. paslapčių dalijimasis... Sužinojau apie kai kurios artimus žmones tokių perliukų, kad kelias minutes net keista buvo į juos žiūrėti ir apie juos galvoti...Bet aš esu labiau linkusi tikėti savais žmonėmis, nei broken phonu.

Kai nepamiegojom nė valanos ir iš lovos išlipom valgyti bomžonkių, o aš sau leidau dar vieną kokteilį išgerti, pokalbiai nesibaigė. Pasirodo savoje esn'erių šeimoje turiu ir "kaimynėlį", kuris po mano terirotija vaikystėje vaikščiodavo. Mažas tas mūsų pasaulis.

Kai jau reikėjo eiti namo... buvo sunku..Stebiuosi kaip kojos ir rankos nenukrito.

Bet namai buvo pasiekti.. Tikrai buvo sunku..nemeluosiu... Jaučiausi kaip lavonas, o mylimos dainos jėgų nesuteikė. Smigau į lovą... Sadly dviems valandoms....

Cituoju savo fb page now:

". kai pamiegi dvi valandas, galva plyšta, šaltas vanduo nepadeda, o kambarys primena pirtį... kai sūris iš šaldytuvo nenumalšina alkio, o mylimiausias mineralinis troškulio...ir kai skambanti muzika liepia pamiršti apie visus miegus ~ supranti kad nori kažko stipraus. Per porą minučių užmaskuoji juodas akis storais akiniais, užsidedi vaikiška sarafaną, išsitrauki dviratį ant kurio du metus neteko sėdėti ir pirmyn... 

duobėtais keliukais ir iš vis..pievutėm pasieki kioskely, nuperki du kebabus ir reikia grįžti namo...o čia linksmoji dalis. Kebabai dideli ir karšti, maišelis suplyšta dar ant dviračio neatsisėdus,, o kažkaip namus pasiekti reikia..tai va, dviratį valdom viena ranka...didžiausiu greičiu lekiam keliu nes žvirkelis užkniso...koks skirtumas kad už nugaros policijos mašina ...yolo they say. Bet namai buvo pasiekti ir bent žmogum dabar pasijusti galima. Tai va. Long story short this is".

Taip..buvau ištroškusi kebabo...

Kas iš vis geriausiai įsiminė ? Mano vyro karštis, "norim dar" daina, mudviejų su vyru šokis automobilių aikštelėje po žibintais su Ed Sheeran and then this 

https://www.youtube.com/watch?v=igNVdlXhKcI

Marvin Gaye nanana :D Smagiai pasiūbavom :D

Tai va.. viskas taip trumpai ir aiškiai... man tik smalsu..kada aš pamiegosiu :D

Feelz

Tu išėjai,
Išėjai, kad neskaudėtų.
Neskaudėtų man,
Man mylėti tavęs.

Tavęs nematyti,
Nematyti sunku.
Sunku kaip ir širdžiai,
Širdžiai plakti vis dar tuo pačiu ritmu...

Ritmu nepamirštu,
Nepamirštu kaip ir tu.
Tu kuris sugrįš,
Kaip sugrįžta lietus.

Lietus kuris sujungė,
Sujungė per amžius mudviejų jausmus.

Is this my comeback ?

"You made an influence to my life" 
a short life story/confession by miss perfect Bishojo~

It is funny, when two random human beings can give and effect on someones life.

I don't know when it started, but here ~ One normal, non special day of my life, when I was giving no fucks while sitting in youtube, I randomly saw this one guy ~ He called himself 'Gay God'. Since I had a thing for gays, I watched one video of many that he had and I was hooked. Seriously. He made me smile and not everyone can do that. 

I was spending my "precious" time while watching him, getting to know him ~ and then I figured out that I need more, so I went to his and his boys youtube channel. And I was inlove.

Time was going, days were still changing each other and I was still watching videos on #lush channel.

I don't know when or what or who hit me, but now I can't live without these people. They give me strength. Their coming of out the closet was like a kick to me and now, day by day I am becoming more proud of who I am.

What do I want to say by this post ? 

I love it that in our world there are people who doesn't give a f*ck about what other thinks.

I am a fighter - for myself, for others and for equal rights!

  

2013.10.21

Šiuo savo postu, nesukursiu nieko naujo, nieko seno taip pat neįkelsiu.
Pasidžiaugsiu tik tuo, kad gyvenimas sunkus, bet tuo jis man patinka.
Gaila, kad apleidau rašymą..Galvoje minčių daug, bet vis sunkiau ir sunkiau darosi jas lape/internetiniame puslapyje išsakyti.
Studijuoju dabar Korėjiečių/Japonų kalbas ir jos po truputi mane jau knisa, bet kad jau svajonių laikytis reikia, tai ir stengiuosi tai daryti ^^
AKTF!

~

Galutinai paskendau mintyse apie tave ~ kiek jau metų prabėgo nuo to karto, kai mudu pirmą sykį susitikom ? Kiek gi laiko praėjo nuo tada, kai tu pirmą sykį ištarei mano vardą ? Jau nepamenu... Buvo dienos, kai iš vis tu man neegzistavai, apie tave negalvojau, mano mintys sukosi visai kita linkme, bet štai, galų gale ir vėl tik apie tave galvoju, tik tau vienam dainas ir eiles rašau ir pagaliau nebijau pripažinti tiesos, kad tu man vis dar brangus išlikai. Gal mudu viens kito jau ir nesutiksim, gal daugiau neišgirsiu tavęs pašaukiant mane vardu, bet bent jau geri prisiminimai širdy išliks apie kartu atiturėtas dienas ir naktis.

Emocijos

~~~

Tavo akys, lūpos..Veidas..Atrodo, gerai tai pažinojau, atrodo, tu buvai tas, kurį pažinau geriau, nei save..Prabėgo metai jau dveji ir dabar mes svetimi. Sutinku dar karts nuo karto tavas akis gatvėje, bet tu į mane net nepažvelgi, kaip į žmogų, kurio vardą dar meni. Dažnai sau sakau, pamiršau, bet dar dažniau tave sapnuos pamatau. Sunku pamiršti, drauge patirtas gražias akimirkas, drauge stebėtas žvaigždes, linksmus pasibuvimus prie vandens. Sunku pasakyti sudie dainoms, kurias drauge atradom ir pamilom, taip sunku su viskuo išsiskirti..Sunku pripažinti, kad mes jau svetimi..Tu ne tas, aš ne ta, nors atrodo, nesikeitėm visai.

~~~

Dangų ir mano ramybę sujudino trankus griaustinis. Į langą pradėjo belstis šaltas vėjas ir lietaus lašai. Plačiu pramerkiu akis. Priglaudžiau delną prie stiklo. Ilgai žiūrėjau į tuos, taip lėtai langu žemyn besileidžiančius lašus. Užmerkiau akis. Giliai įkvėpiau ir vėl atsimerkiau. Lange, tarp lietaus lašų, išvydau tave. Ryškios melsvos akys, dėl vandens įgavusios dar ryškesnį atspalvį, žvelgė tiesiai į mane. Suskaudo širdį. Priglaudusi skruostą prie šaltojo lango, pravirkau. Tavasis veidas pradėjo nykti, jį žemyn su savimi tempė lietaus lašai. Manosios ašaros prisidėjo prie jų. Per dangų eilinį sykį perbėgo trenksmas, sujudino jis manojo lango stiklą, to dėka niekas neišgirdo manų liūdesio aimanų. Sunkiau atsidusus nuslydau palei langą drauge su lašais žemyn. Drauge su jais ir tavuoju veidu. Netikėjau ir netikėsiu, kad mums daugiau nelemta bus susitikti, netikėsiu, kad išsiskyrėm amžiams. Kol lietuje sugebėsiu tavo veidą regėti, tol tikėsiu, jog mudu vėl būsim kartu.

Laikui bėgant , suvokiau, kiek daug man reiškė mūsų kartu praleistos dienos. Kiek daug man reiškė tie išgerti kavos puodeliai, suvalgyti zefyrai, nuvogti obuoliai ir nuskintos gėlės iš keistos moteriškės darželio. Laikui bėgant ,suvokiau, kokią svarbą man iš tikro turėjo tavo pasisveikinimai, atsisveikinimai, sukurtos eilės, dainuotos dainos, sakyti pokštai ir tiesiog išleisti atokvėpiai. Tam laikui bėgant, supratau, kaip man svarbu buvo karts nuo karto tave apkabinti ir be progos, kaip svarbu buvo suimti tavo ranką ir ją papurtytį dėl smagumo, kaip svarbu buvo suvelti tavo plaukus ir plačiai nusišypsoti į tas rudas ir šokoladas tavas akis. Laikui bėgant,susitupėjau, koks svarbus man buvai TU.

Kai dabar neturiu galimybės prie tavęs prieiti, paklausyti tavo balso, pamatyti tavų akių, palaikyti tavo ranką.... Dabar aš prisimenu net ir tas sunkias mūsų kartu nugyventas minutes ir jos man atrodo lyg iš pasakų.

Nežinau, net nesitikiu, kad tu apie mane galvojai, kaip aš dabar apie tave. Tada mes buvom tik du paaugliai, vienas kito žaidimų sujungti ir patapę netikėtai kažkuo daugiau.

Ar žinai, su kokiu žvilgsniu aš dabar žvelgiu į tavo veidą mūsų kažkada nenoru padarytų fotografijoje ? Ae bent nutuoki, ką dabar aš jaučiu ?

Pirmas žvilgsnis – man sunku prisiminti kas buvo.

Antras žvilgsnis – akyse jau kaupiasi ašaros.

Trečias žvilgnis – tavo šypsena priverčia mane sukūkčioti.

Ketvirtasis – aš nusivalau skruostu riedančią ašarą.

Penktasis – pradedu šypsotis žiūrėdama kaip kvailai tu tada atrodei.

Šeštasis – palenkusi galvą į šoną pamirksiu akimis, kad geriau įsižiūrėt galėčiau.

Septintasis – atokvėpis lengvas prasiveržia pro mano lūpas, nes esu dėkinga.

Aštuntasis – prisimenu tavo keistus šokių judesius vidury gatvės.

Devintasis – paliečiu pirštu tavo nuraudusį nosies galiuką.

Dešimtasis – vis dar laikydama akis įsmeigtas į tavo veidą aš nustumiu fotografiją tolyn...

Keistai viskas sukasi aplink mane, kai galvoju apie tave.

Būtų labai malonu vėl tave sutikti, suploti rankomis ir prisiglausti prie tavęs, kaip prie draugo, nes bijočiau kažko daugiau.

Kartu su muzika iškeliauti daug lengviau...Nereikia ašarų, nereikia žodžių, tiesiog melodijos ramios, kad išeiti budų paprasčiau...

Prisimenu dienas, kai vien apie tave rašydavau eiles, buvai man viskas, mano mūzą, manasis įkvėpimas, manoji kelrodė žvaigždė... Buvo dienos, kai sėdėdavau vienui viena ir prašydavau Dievo stiprybės, dar trupučio jėgų, kad tik tave pamatyti galėčiau, kad tik į tavas akis vel pažvelgti galėčiau. Tikriausiai Dievas klausėsi manų maldų, tikriausiai matė ir girdėjo viską, ką tau paskirti ketinau. Bemiegės naktys, užtinusios akys, sunkiai suprantamas pasaulis už mano kambario sienų... Tu privedei mane prie visai kitos erdvės, prie kitos visatos. Kiekvieną akimirką skirdavau tau, rašydavau laiškus, sakydavau kaip man gera, žadėdavau, kad susitiksim. Dabar tai juokinga, kai suprantu, kad net šių žodžių tu niekada neišvysi. Paskutinį kartą tau taip rašau, paskutinį kartą i vis į tave kreipiuosi. Mane supančioje realybėje neliko jau to džiaugsmo, kurį tik tu man suteikti galėjai. Paskutinį sykį žvelgiu į tavas akis, na ir kas, kad tik popieriuje įamžintas. Gera man buvo pažinti tave, gera buvo save tau atiduoti. Dabar žvelgsiu į tave iš kiek kitos padėties ...

Minčių lietus

Senai širdy manoj liepsna užgėso,
Nurimo nelauktai audra jausmų,
Išliko tik prisiminimas tavų žvalsų akių.

It ažuolas palaikantis tu man buvai,
It kelrodė žvaigždė kliūčių kely vesdavai dažnai.

Jau nebeskamba senai melodija tavo kurta,
Pamišus jau būsiu ją, kaip ir tu mane.

Mylėti kadais tu mokei mane,
Žodžius sudelioti, mintis išsakyti.
Mokei tikėti, vilties neprarasti,
Nors buvo sunku iš vis kažko laukti.

*
Bangų ošimas tolumoj,
It balsas mylimo dainoj.
*

Doushite 2012.04.13

Praėjo tiek daug laiko ir štai, aš pagaliau baigiau mokyklą. Jausmas, kad pagaliau tapau savo likimo kalviu buvo nuostabus. Nenuostabu, kad jau kitą dieną po to, kai gavau į rankas atestatą, aš stovėjau oro uoste su lagaminu ir bilietu rankoje. Širdis negalėjo sulaukti tos minutės, kai sėdėsiu lėktuve, žvelgsiu pro nedidelį jo langą ir tarsiu sudie savo šaliai. Dar labiau negalėjau sulaukti, kada vėl išlipsiu pasitikti saulės kitame pasaulio krašte, kada vėl pamatysiu tave, mano brangus vaikine...

Kai jau lipau iš lėktuvo, suvokiau, kad man baisu. Rankos pradėjo drebėti, vos nulaikiau savus daiktus. Apsidairiau po šalį, į kurią atsivilkau ir sunkiai atsidusau. Ne pirmas kartas kai čia esu, bet kažkodėl jaučiausi tikrai ne taip, kaip turėčiau. Suėmiau save į rankas. Pasigavau taksį ir įsėdusi vidun nurodžiau reikiamą adresą. Važiuojant įvairiomis gatvėmis ir gatvelėmis, stebėjau viską aplink. Dar negalėjau sakyti, kad viską čia pažinojau, šiuo metu atpažinau tik greito maisto parduotuvę, o daugiau viskas atrodė per daug svetima.

Kai taksi sustojo prie mano nurodytos vietos ir vairuotojas padėjo iškelti manuosius lagaminus, aš likau stovėti pakėlusi galvą aukštyn. Man buvo smalsu, ar tu jau namie. Nors gatvėse ir tavo lange buvo tamsu, aš tikėjausi, kad rasiu tave tenai. Sugraibiusi kišenėje tavo paties duotus man raktus, žengiau pro pagrindines duris. Pirmiausiai į mane keistai pažvelgė administracijoje dirbantis žmogus, bet kai jis nepriėjo,  susitupėjau žengti tolyn. Įlipusi į liftą nuspaudžiau šešto aukšto mygtuką ir niūniuodama lifte grojančią dainelę kilau aukštyn.

Durys prasivėrė labai tyliai, lyg nenorėdamos sukelti visų buvusių čia ant kojų. Tvirčiau rankose suspaudžiau lagaminų rankenas ir žengiau kelis žingsnius koridoriumi. Ranka nekilo rakinti tavų durų, bet susikaupiau, įkvėpiau oro ir įkišau raktą į spyną. Po nejaukios pauzės pravėriau duris ir žengiau vidun.

Vos patekus vidun, dvelktelėjo malonus ir taip gerai pažįstamas tavo kvepalų kvapas. Plačiai nusišypsojau. Jau galėjau matyti tave, nusišypsantį ir mane apkabinantį. Nors turėjau pati sau pripažinti, nežinojau net ko laukti. Gal tu mane išvarysi, gal tiesiog pasveikinsi atvykus ir tiek... Net nežinojau ar tu jauti man tai, ką aš tau. Vis dar buvau bailė tau prisipažinti, nors mudu ir buvom draugai... Palikusi lagaminus prie durų,  nusiavusi batus aš ant pirštų galų žengiau per pagrindinį kambarį link tavojo. Nežinojau ar belstis ar ne. Nusprendžiau, kad neverta ir pradariau duris. Kambaryje buvo tamsu, švietė tik laikrodis ir jo dėka aš išvydau tavo veidą. Man tikrai sulinko kojos, jau atrodė prasmegsiu, bet ne...Žengiau arčiau ir dar arčiau, atsargiai prisėdau ant lovos, paliečiau tavo ranką. Tu tik krūptelėjai lyg sujudintas nejaukaus vėjo. Nusišypsojusi nusprendžiau prigulti šalia, tad taip ir padariau. Atsargiai, ant paties lovos kraštelio aš priguliau šalimais tavęs, su šypsena veide stebėjau tavo veidą ir perbraukiau pirštais per tavus plaukus. Tavo akys sukrūpčiojo, bet tu pats toliau miegojai ir aš galėjau tuo pasimėgauti.

-Jaejung... ,- labai tyliai pasakiau ir perbraukiau pirštais per tavo lūpos, o tada, tada pamačiau kaip labai lėtai, iš gilaus miego ir sapnų pasaulio, prasimerkė tavosios akys. Jos žvelgė tiesiai į mane ir tada tavo veide suspindo tokia nuostabi, mylima ir labai pasiilgta šypsena.

-Sveika sugrįžusi ,- išgirdau sakant tave ir negalėjau susilaikyti. Apsiverkiau, apkabinau tave ir nenorėjau paleisti. Troškau pabučiuoti ir pagaliau išrėkti, kad tave myliu.

Tavuosius pirštus pajutau savo plaukuose, lūpas ant kaktos ir jau norėjau pasikelti, bet vos mano akys pamėgino tave įžvelgti dar kartą, tu dingai. Išgaravai lyg rūkas ir aš likau viena, šaltoje, vienišoje lovoje.

-Doushite!

Surikau ir susigūžiau į kamuoliuką. Manu skruostais ritosi ašaros. Prieš tai jos buvo laimės, dabar skausmo ir vienatvės. Gerai suvokiau, kad jau nebūsiu tavo glėby, kaip kad buvau prisiminimuose, gerai suvokiau, kad mudu daugiau nesusitiksim...