Laikui bėgant , suvokiau, kiek daug man reiškė mūsų kartu praleistos dienos. Kiek daug man reiškė tie išgerti kavos puodeliai, suvalgyti zefyrai, nuvogti obuoliai ir nuskintos gėlės iš keistos moteriškės darželio. Laikui bėgant ,suvokiau, kokią svarbą man iš tikro turėjo tavo pasisveikinimai, atsisveikinimai, sukurtos eilės, dainuotos dainos, sakyti pokštai ir tiesiog išleisti atokvėpiai. Tam laikui bėgant, supratau, kaip man svarbu buvo karts nuo karto tave apkabinti ir be progos, kaip svarbu buvo suimti tavo ranką ir ją papurtytį dėl smagumo, kaip svarbu buvo suvelti tavo plaukus ir plačiai nusišypsoti į tas rudas ir šokoladas tavas akis. Laikui bėgant,susitupėjau, koks svarbus man buvai TU.

Kai dabar neturiu galimybės prie tavęs prieiti, paklausyti tavo balso, pamatyti tavų akių, palaikyti tavo ranką.... Dabar aš prisimenu net ir tas sunkias mūsų kartu nugyventas minutes ir jos man atrodo lyg iš pasakų.

Nežinau, net nesitikiu, kad tu apie mane galvojai, kaip aš dabar apie tave. Tada mes buvom tik du paaugliai, vienas kito žaidimų sujungti ir patapę netikėtai kažkuo daugiau.

Ar žinai, su kokiu žvilgsniu aš dabar žvelgiu į tavo veidą mūsų kažkada nenoru padarytų fotografijoje ? Ae bent nutuoki, ką dabar aš jaučiu ?

Pirmas žvilgsnis – man sunku prisiminti kas buvo.

Antras žvilgsnis – akyse jau kaupiasi ašaros.

Trečias žvilgnis – tavo šypsena priverčia mane sukūkčioti.

Ketvirtasis – aš nusivalau skruostu riedančią ašarą.

Penktasis – pradedu šypsotis žiūrėdama kaip kvailai tu tada atrodei.

Šeštasis – palenkusi galvą į šoną pamirksiu akimis, kad geriau įsižiūrėt galėčiau.

Septintasis – atokvėpis lengvas prasiveržia pro mano lūpas, nes esu dėkinga.

Aštuntasis – prisimenu tavo keistus šokių judesius vidury gatvės.

Devintasis – paliečiu pirštu tavo nuraudusį nosies galiuką.

Dešimtasis – vis dar laikydama akis įsmeigtas į tavo veidą aš nustumiu fotografiją tolyn...

Keistai viskas sukasi aplink mane, kai galvoju apie tave.

Būtų labai malonu vėl tave sutikti, suploti rankomis ir prisiglausti prie tavęs, kaip prie draugo, nes bijočiau kažko daugiau.