Kartu su muzika iškeliauti daug lengviau...Nereikia ašarų, nereikia žodžių, tiesiog melodijos ramios, kad išeiti budų paprasčiau...

Prisimenu dienas, kai vien apie tave rašydavau eiles, buvai man viskas, mano mūzą, manasis įkvėpimas, manoji kelrodė žvaigždė... Buvo dienos, kai sėdėdavau vienui viena ir prašydavau Dievo stiprybės, dar trupučio jėgų, kad tik tave pamatyti galėčiau, kad tik į tavas akis vel pažvelgti galėčiau. Tikriausiai Dievas klausėsi manų maldų, tikriausiai matė ir girdėjo viską, ką tau paskirti ketinau. Bemiegės naktys, užtinusios akys, sunkiai suprantamas pasaulis už mano kambario sienų... Tu privedei mane prie visai kitos erdvės, prie kitos visatos. Kiekvieną akimirką skirdavau tau, rašydavau laiškus, sakydavau kaip man gera, žadėdavau, kad susitiksim. Dabar tai juokinga, kai suprantu, kad net šių žodžių tu niekada neišvysi. Paskutinį kartą tau taip rašau, paskutinį kartą i vis į tave kreipiuosi. Mane supančioje realybėje neliko jau to džiaugsmo, kurį tik tu man suteikti galėjai. Paskutinį sykį žvelgiu į tavas akis, na ir kas, kad tik popieriuje įamžintas. Gera man buvo pažinti tave, gera buvo save tau atiduoti. Dabar žvelgsiu į tave iš kiek kitos padėties ...