Baltos, purios snaigės,
Nudažė žemę sidabru.
Tą naktį paslaptingą,
Kurią stebėjom kartu.
Už rankų susikibę,
Viens kito įsitvėrę.
Nubridome keliu,
Link namų šiltų.
Stebėjome pro langą,
Kaip snaigės žaidė ant stogų.
Stebėjom ir svajojom,
Padūkt su jomis kartu.
O gęstant jau žvaigždėms,
Kurios globojo mus.
Ištariam sudie šiai nakčiai,
Ir laukiame kitos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą