Iš tylios dangaus karalystės.
Nusileido ramiai žemėn,
Ir užklojo ją lengvu sniegu.
Tamsią naktį žvaigždėtą,
Giliai iš po sniego prabyla.
Senovės magijos pilna,
Nauja Kalėdų dvasia.
Nuslinkus pažeme lengvai,
Link tavo lango jinai.
Stebi ir šypsosi šiltai,
Kai tu miegi taip ramiai.
Pradariusi tyliai langą ji tavo,
Įsklendžia vidun lyg migla.
Sustojus prie tavo šiltojo guolio,
Paglosto plaukus tavus.
Palikus miegoti tave ji ramiai,
Nuslinko link eglės pabūti jaukiai.
Žiūrėjo į vieną, į kitą ji pusę,
Ir džiaugės išaušus šiai šventiniai nakčiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą