Jau kuris laikas esu paskendusi minčių ir nežinios verpetę. Širdis nori vieno, protas šiek tiek kitko. Negaliu gerai suvokti ko iš tiesų man reikia, ko siekti turėčiau, o ką geriau būtų apleisti...
Štai kad ir dabar, vėl panorau pildyti vienos atrankos anketą - žinau, kad esu tam pajėgi, kad tikrai turiu šansų, kad sugebėčiau save iškelti iki reikiamų standartų ir vis dėlto... Negaliu... Trūksta man mažo spyrio į sėdimąją, kad galėčiau žengti tą vadinamą lemtingą žingsnį... Didelės baimės suklupti nejaučiu, nes visų kely būna tiek pakylimai tiek nusileidimai... Bet nežinau kodėl... Noriu, bet nerandu reikiamo posūkio..Nežinau kaip ir į ką man kreiptis, kad padėtų ...