Aš ir tu...
Mudu kartu patyrėm tiek daug...
Buvom neišskiriami ir tvirti lyg plienas...
Meilės vienas kitam negailėjom ir visada turėjau...
Sakėm,
Kad tai niekada nesikeis.
Tu negyvensi be manęs,
O aš - be tavęs.
Man tikrai sunku atsukti tau nugarą,
Tai tiesiog nėra lengvai.
Bet aš atsiprašau,
Aš tiesiog nueinu nuo tavęs.
Nueinu ir atgal nepažvelgiu,
Nors ir kaip man sunku.
Negaliu leisti daugiau sau tverti tai,
Ką tu vadini meile.
Negaliu tverti to,
Nes man tai ne meilė.
Tai jau apgavystė,
Žaidimas jausmais.
Tad aš nusigręžiu nuo tavęs,
Sunkiai žengiu pirmyn.
Atgal nežiūriu,
Vis dėlto, tu negali sau leisti pirmam nueiti.
Kartu su mano žingsniais jaučiu,
Kaip kitur keliauja ir meilė.
Meilė,
Kurią turėjom, bet nemokėjom deramai naudoti.
Kad ir kaip nenoriu būti ta,
Kuri turi nusisukti.
Bet turiu tai daryti,
Nes po to bus tik sunkiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą