*Mažuti, myliu tave aš gal net truputį,
Ir nors mūsų meilė dieną tik žaidimas.
O naktį tai tik seksas ir kinas,
Man tai įtinka, nes aš noriu būt nuo visko laisva.
Tad pažaiskim dar truputį,
Tą mudviejų sukurtą žaidimą.
Atlikim savo roles idealiai,
Ir nepadarykim jokių klaidų.
Jokių klaidų, tokių kaip jausmai,
Nepradėkim jausti kažko daugiau, nei reikia.
Nepradėkim mylėti vienas kito,
Tegul visa tai išlieka tik principai.
-O mažuti ,- kartosiu tau kai norėsi,
Ir pageidausiu girdėti tavo atsaką.
-O mažuti ,- ištarsiu tada, kai žaidimas prasidės,
Ir taip pat sakysiu, kai jis pasibaigs.
Jokių jausmų ar emocijų,
Tik suvaidintas malonumas.
Jokių reakcijų į kažkieno žodžius,
Ir jokių svajonių apie ateitį kartu.
Jokių nukrypimo nuo scenarijaus,
Mums abiems tereikia vieno.
Tad pasilikim tam mažam rate,
Ir po velnių - laikykimės pačių sukurtų taisyklių.
O mažuti, gal jau padariau aš klaidą,
Ir pradėjau galvoti ko nereikia.
Tikriausiai teks užbaigti žaidimą,
Ir palikti tik seksą bei kiną.
Bet jei tau tai nepatiks,
Ištarsiu sorry ir padėsiu tašką.
Jokio sekso, jokio kino,
Daugiau nieko, ir mūsų neliks.
*Aš negalvojau,
Kad iš meilės stogas gali nuvažiuoti,
Negalvojau,
Kad dėl jos iš bado mirti pradėsiu.
Nebūčiau taip pagalvojus,
Ar patikėjusi kitais.
Bet štai papuoliau į tą verpetą,
Iš kurio ištrūkti niekaip negaliu.
Ryte keliuosi su mintim,
Kaip labai tavos meilės aš geidžiu.
Naktimis užmingu,
Su svajom, kaip tave apkabinu.
Mano alkio,
Patenkint niekas negali.
Mano troškimų,
Išpildyti nepajėgus nei vienas.
Tai ką dabar turėčiau daryti,
Kai tiek galva tiek siela priklauso tau ?
Ką po velnių dabar daryti,
Kad nemirčiau iš bado be tavęs ?
Tiesiai šviesiai sakau,
Nepasotinama esu.
Gausiu tave, reikalausiu dar daugiau,
O kol kas, marinsiu save badu...
*Mūsų meilė - maskaradas,
Mes lyg lėlės tampomos už virvučių.
Mūsų meilė - lyg beviltiškas žaidimas,
Kuriame laimėti galimybių nėra.
Kai liečiu tavo kūną,
Pamirštu, kad esu tik pėstininkas kažkieno lentoje.
Kai bučiuoju tavas lūpas,
Man nerūpi, kad rankos surištos tvirtai už manęs.
Kad ir ką begalvočiau,
Mintys apie tave aukščiausiai visko.
Kad ir ką bedaryčiau,
Visi veiksmai mane veda prie tavęs.
Tai keista, ir baugu,
Žinau, kad kažkas mane valdo.
Ir vis dėl to mėginu pabėgti,
Patekti į tavo meilės glėbį.
Nors tavo meilės aš ir neprašau,
Nors pasitenkinu tik bučiniais švelniais.
Giliai širdy aš gerai žinau,
Kad mudu abu - tik kažkieno žaidimo dalis.
*Pro savo mažą langelį,
Iš savo ramaus kampelio.
Žvelgiu aš tiesiai, į beribę erdvę,
Kurioje ieškau tik tavęs.
Pro nulinkusius senyvus medžius,
Pro garbingus protėviu kapus.
Aš žengiu į nežinomus tolius,
Kad ten kažkur atrasčiau tave.
Na ir kas,
Kad mano akys regėti negali.
Na ir kas,
Kad kelio nežinau aš gerai.
Mane kojos veda ten,
Kur širdis ir siela sako.
Mano rankos kabinasi visko,
Kas aiškiai primena tave.
Pro klampią upę,
Pro kandančius erškėtrožių sodus.
Aš žengiu pirmyn su mintimi,
Kad galų gale atsitrenksiu į tave.
Aš dažnai sapnuoju,
Kad mudu esam kartu.
Aš dažnai įsivaizduoju,
Kad pats susirandi mane.
Na ir kas,
Kad mano lūpos negali prasiverti.
Na ir kas,
Kad nemoku aš kalbėti.
Vien mano rankų mostai,
Aiškiai nusako koks tu esi.
Vien mano besiveržianti iš krūtinės širdis,
Gertiau nei kas kitas atsako į klausimą - Ar tai tu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą