Tu niekada gerai manęs nepažinojai,
Kartais apsimesdavai kad supranti,
Nors iš tiesų tai buvo tik melas,
Kad galėtum prieiti arčiau.
Sakei, kad myli ir nori būti kartu,
Nors tikriausiai gerai nesupratai kas yra meilė.
Dažnai girdėjau tave kartojant, kad brangi tau esu,
Bet iš tiesų tu taip negalvojai.
Žinau, gal tau atrodo, kad ir tu man patinki,
Kad ir aš tave myliu bei branginu,
Bet tiesa tiesiog tyra,
Tu man tik mylimas draugas.
Suprask ir nepyk,
Tiesiog kitaip mylėt nemoku.
Prašau, neversk manęs daugiau liūdėti,
Ir pasistenk viską pamiršti.
Paleisk kvailas svajas,
Apie bent kokią ateiti kartu.
Surask kitą sielą,
Kuri tavęs tik ir laukia.
Meldžiu, išklausyk ir nepeik,
Žinau, dabar mane keiki.
Priimsiu, bet kokius tavo žodžius,
Nes pati esu dėl visko kalta.
Na taip, gerai, mėgstu save kaltinti,
Tai tu gerai žinai.
Bet šį kartą sakau nuoširdžiai,
Geriau išeik iš mano gyvenimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą