2012 m. spalio 9 d., antradienis

Momentas



Nežinau, kaip čia taip nutiko,
Bet tavo vardo ištarti jau nemoku.
Seniau dar kartais sukalbėdavau jį,
Lyg kokią tylią maldą,
Bet jau nebe...

Šaltis manoje širdyje rado sau jaukią vietą,
Dabar ten atšiaurų, tik baltom meškom gyventi.

2012 m. spalio 4 d., ketvirtadienis

TVXQ! 동방신기_Catch Me_Music Video


Addiction since the come back day <3
Angelai nusigręžti išmoko,
Vilčių jie mums jau neteikia.
Beliko tik skausmas ir nežinios,
Klaidingi keliai ir pelkės gilios.

Jau net nežinau kur sukti,
Ką sakyti, ar daryti...
Jau pasiklydau savy,
Ir daugiau nėr kur dingt...

Optimizmo jau neregiu niekur,
Akys užtinusios nuo sunkumų.
Patyriau jų daug, per daug,
Bet gyvenimas dar laiko...

Dienos



Aš tikiuosi, kad tu mane vis dar girdi,
Tikiuosi, kad vardo mano nepamiršti...

Buvo dienos ir naktys,
Žiemos ir vasaros beribės.
Buvai tu ir aš,
Buvom mes abu.

Tarp vyšnių baltų,
Tarp žvaigždžių ryškių.
Viens kitą mes laikėm,
Mylėt vis žadėjom.

Prabėgo jau metai,
Vieni ir antri.
O šaltas tavo veidas,
Išliko toks pat.

Kaip skaudu ir graudu,
Prisiminti dienas.
Kai nieko brangesnio,
Nebuvo už MUS.

Aš vis dar tikiuosi, vis dar viliuosi,
Kad giliai širdyje, tu dar prisimeni jas...





2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

Nubudimas

Lyg ramios elegijos gaida,
Lengva, švelni, graudi...
Nubudai tu visai šalia,
Taip paprastai, nekaltai...

Krentant medžių lapams geltoniems,
Besidangstant žemei nauja skara.
Tu ir vėl šalia manęs pakilsi,
Ir švelniu žvilgsniu pažvelgsi.

Kai padangę rausvi debesys skruos,
Kai vieversiai gaidų jau negiedos.
Ar laikysi tada mane už rankos,
Ir ar vesi tuo nepažintu nakties keliu ?

Ar ištarsi tu nubudęs mano vardą,
Su rudens nauja diena nušvisi...
Ir kai vėl išauš gūdi naktis,
Ar žadėsi, nepalikti ?

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

O, meile... Šaukiau aš tave




Ieškojau aš meilės, kai švietė pilnatis, nakti mėnulio:

-O, kur tu, meile mana?
Ar dar tebelauki manęs,
Ar tiki, kad ateisiu?

Prašiau Dievų, it pranašų kokių:
-Nušvieskit man kelią,pas meilę maną.
Ir kai nušvito negrįstas kelias,
Puoliau aš juo, tik pas tave.

-Aš čia, jau čia ,- surikau nakčiai gūdžiai,
-Aš čia, jau čia, ar matai tu mane?
-Aš čia, jau pas tave,- kaip niekada su meile,
Šaukti pradėjau jausmingai.

-Aš čia, jau čia ,- kartu kalbėti medžiai pradėjo,
-Aš čia, jau čia ,- kuždėjo žolė po mano kojom.
-Aš čia, jau pas tave ,- tyliai ištariau,
Su už kalnų kylančia saule.

Bėgau ir klupau, kad tik tave pasiek galėčiau;
-O, meile tu mana ,- tyliai aš kuždėjau.
Ir kaip dar niekad, kaip dar niekad,
Tave vieną mylėt rimtai pasižadėjau.

Kai skausmo ašaros mirgėt pradėjo,
Kai jau šaukti nebegalėjau, supratau.
Pasiekiau tave, o meile tu mana,
Pasiekiau ir amžiams likau aš drauge.

Manoji Mūza



Yra sakoma, kad kiekvienam menininkui, rašytojui, išskirtinio mąstymo asmeniui reikia savos mūzos. Mūzos, kurios dėka pasireikštų nuostabiausios mintys, geriausi darbai ir meno kūriniai. Kartais mes kiekvienas pagalvojam, kaip būtų šaunu turėti mūzą šalia savęs, vieni imasi jos ieškoti, o kitiems, tokiems kaip aš, toji mūza pati pasimaišo kelyje. Visai netikėtai, net kai negalvojau apie mūzas ir panašius dalykus, mano kelyje pasimaišė mano mūza, kuri buvai TU. Vos tame pamačiau, mano širdis ir mąstymas pakito. Kiekvienas parašytas žodis būna skirtas tau, arba apie tave suraizgytas. Kai tau liūdna, mano mintys tik ir pinasi apie skausmą, kančią, nelaimingą meilę. Jei matau, kad tu šypsaisi, tai pasaulis man tampa daug gražesnis, mintys daug jaukesnės.
Giliai širdy pripažinti man nėra baisu - tu ne tik manoji mūza, tu žmogus brangesnis man už viską, ką turiu. Ir nors tu net nežinai kokią vertę man turi, aš vis tiek tavęs iš rankų paleisti negaliu, nes be tavęs nebūtų ir manęs.

2012 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis

Kaip būtų gera vėl patirti tą skausmą,
Pamatyti raudoną kraujo upę.
Viskas vėl iš vidaus mane ėsti pradėjo,
Senas vidinis skausmas į svečius sugrįžo.

Atsibodo jis jau man,
Nevykęs svečias jis.
Leiskit gal man tik greičiau pasimiršti,
Apie egzistenciją užmiršti...

Nenoriu daugiau nei girdėti, nei matyti,
Nenoriu jausti ir viltis.
Tik noriu tamsumos savy sulaukti,
Ir daugiau akių nepramerkti

2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

I want



I want your body,
Right now, oh yes.
In my bed,
Right this second.

I want to feel your touch,
To taste your lips.
To feel you inside me,
To scream your name

I want to see what you have,
What you can do, yeah.
All I want is to have you for myself,
Right now.

And when the morning comes,
I want to touch your body.
To see your eyes,
And repeat everything from last night.

I want to have you,
To feel you.
I want to hear you moaning,
To be reaching the top

2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis


Nenorėjau aš pykti, nenorėjau skausme šiandien paskęsti. Tyčia ant tavęs klykti nenorėjau, tyčia iš rankų stiklinės paleisti neketinau. Sukėlei tu man daug smausmo, vatgo, sunkių naktų. Privertei pažinti tai, kas yra netektis, vienatvė, išdavystė.
Vyliausi, kad kada nors ir meilės man suteiksi, juk aš jos tau daug daviau, tiesa?
Bijojau palikti, išeiti, negrįžti. Tavo būvimas pasauly vienam, man buvo nepakeliama mintis. Niekada nenorėjau tavęs vieno regėti, o skausmas tavo akyse mane žudė.
Na tai kodėl, kodėl neleidai man tavęs iki šiol mylėti, kjodėl atstūmei, duris parodei ?
Ar padariau ką ne taip? Pasakiau ką ne taip ? Paaiškink! Pirmą kartą per tiek laiko prašau tavęs, paaiškink man!