2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis

Diary

Brangus dienorašti,
tai žodžiai kuriais kiekviena naivi, kiek uždari mergina parašo kiekvieną kartą į vis labiau ir labiau nutrintą sąsiuvinį ar knygutę.
Kažkada ir aš juos rašiau, kažkada vyliausi, kad tik tasai "dienoraštis" mokės mane suprasti ir užjausti.
Sakiau aš jam, kaip man sunku, o kartais ir kaip smagu.
Džiaugėsi ir liūdėjo jis kartu su manimi, bet taip nieko ir neištarė...
Regėjo tie popieriaus lapai visą mano širdį, puikiausiai suprato kaip man sunku ir kaip dažnai noriu viską užbaigti... Bet užuojautos nenorėdama jos ir nesulaukiau.
Liejau ašaras ir mėlynai juodą rašalą
Tryniau ir plėšiau neįtikusius posmus ir žodžius, bet puikiai žinojau - iš gyvenimo visko taip lengvai neišplėši...
Galiausiai mano dienoraštis pradėjo jaustis vienišas, nebe sulaukė iš manęs nei žodžio, o tai galėjo būti ir jo kaltė... Jam paskyriau daugiausiai viso savo nugyvento laiko, o jis į tai atsiskaitė tylėdamas ir priimdamas mane, galiausiai neliko nei manęs, nei naujų jausmų dovanojamų puslapiams.

Komentarų nėra: