Jau, kad šiandien eilių neeiliuosiu
Ir į taktą nerimuosiu
Tai tikrai...
Dienos man tapo prastos,
Dingo šypsena iš veido.
Ašarų ir tų neliko,
Nes baigės noras jas lieti dėl š...
Pastarosios mano naktys buvo tik skausmo kupinos,
Skaudžiai suartos vagos dabar teikia dar daugiau skausmo, nei pradžioje.
Gyvenimas nusprendė vėl su manimi žaisti,
O aš jau nenoriu būti stumdomas pėstininkas...
Neturiu tam jau jėgų ir sveikatos suknistos...
Durų su pro jas bėgančio žmogaus ženklu ir sakančiu EXIT tikrai dar neatradau
Na gerai radau, bet jos užrakintos ir sako ''Kankinkis mieloji''
Gerai... Kankinsiuosi, kaltinsiu save dėl kiekvienos sumaustos pasaulio klaidos,
Ir kam dėl to bus geriau ? Draugams ? Gyvenimo meilei ? Pasauliui ? Budai ?
Niekam, po velnių... Visiems nusispjauti į tiesą prieš jų akis!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą