Prieš mano akis - kalendorius
Jame ryškiai apibraukta - vasario keturioliktoji.
Ne, visai ne dėl to, kad jos laukiu,
Dėl to, kad žinočiau, kada nelipti iš lovos...
Gaila, šiais metais teks iškelti koją,
Gaila ir baisu, kad teks išeiti į miestą.
Gal prieš metus ar du, visai to norėčiau,
Bet dabar viskas kelia depresiją.
Štai dabar, kai už lango aklina tamsa,
Aš bandau kažką rašyti.
Sapalioju nesąmones
Ir gadinu pati sau nuotaiką.
Visai to nenoriu, bet neturiu daugiau kam išsipasakoti,
Internetas ir blogeris - vieninteliai jie mane supranta.
Gal dabar kažkas iš draugų skaito šią banalybę ir galvoja
"Ji nusikalba"...Deja, nedarau to.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą