2011 m. kovo 12 d., šeštadienis

Prisiminimai apie tave - apie mudu

Ašaros ant tavo veido ir mano rankų

Dar ilgai liks mano širdy ir atmintyje.

Kiekvienas tavo ištartas žodis ir padarytas judesys,

Iki šiandien atsispindi mano akyse.

Kai tu verkei ir mano širdis verkė kartu,

Kai liūdėjai – liūdėjau ir aš.

Kai džiaugeisi tuo ką turi, kai šypsojaisi,

Ir aš buvau laiminga, ir aš džiaugiausi su tavimi.

Dabar, kai negaliu matyti tavo veido,

Kai negaliu girdėti tavo dainų.

Aš sunkiai užmerkiu akis

Ir įsiklausau į tylą.

Nes tik tyloje galiu girdėti tavo balsą,

Tik tyloje galiu regėti tavo šypseną.

Tik kartu su tyla galiu vėl džiaugtis,

Ir tik su ja galiu liūdėt.

Niekada nepamiršiu mūsų kartu praleisto laiko,

Niekada nepamiršiu tavęs...


Aš tikėjimo neprarasiu nesvarbu kas nutiks!

2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Stand by me [Postas nr 100]

stand by me
look towards me
even though I don’t know love yet
stand by me
guard over me
because I am still clumsy at love

my feelings get better as I look at you
I find myself randomly singing
I even want to buy a single rose
The side of myself is so new
As my heart becomes closer to you
The world become more beautiful
If you feel my nervousness
Will you wait just a little bit?

Forever making love
Forever making you smile
Filled with your bright smile
Forever making love
Forever making you smile
Now hold my hands
Stand by me
Look towards me
Even though I don’t know love yet
Stand by me guard over me
Because I am still clumsy at love

The more I get to know you, my heart quivers
All I can do is smile
Shall I try to kiss you?
Will it get me a little closer to your heart?
Could this feeling be love
Im still shy
I haven’t even taken a single step to you
So please wait for my love

together making love
Forever making you smile
Filled with your bright smile
Together making love
forever making you smile
I will slowly heat towards you step by step
Stand by me
Look at me
Somehow, I want to be closer to you
Stand by me
Guard over me
I want to seem a bit cooler to you

I don’t know at first
How to begin to love
I still don’t know my heart
But I love you

together making love
Forever making you smile
Filled with your bright smile
Together making love
forever making you smile
now hold my hands
Stand by me
Look towards me
Even though I don’t know love yet
Stand by me guard over me
Because I am still clumsy at love

Nusiskundimas

O gyvenimas tikrai gali būti neteisingas...
Katastrofos ir visokie gamtos sutrikimai...
Kodėl to turi kentėti nekalti žmonės!
Kodėl turi kentėti tie, kurie tiek daug gero davė!

Noriu klykti aš dabar ir tuo pačiu verkti,
Netekau per vieną dienos tiek daug...
Kodėl yra taip lemta, kad viskas turi išnykti ?
Kodėl viskam lemta sugriūti ir išnykti nuo žemės paviršiaus ?

Teisybės nėra ir jos niekada nebus, dabar tai žinau...
Kas iš to, jei mano tikėjimas bus stiprus ?
Jis nieko gero neduos... Tik gal suteiks vilties...
Bet iš jos jokios naudos, kai vistiek galiausiai būsiu nuplauta nuo žemės paviršiaus...

2011 m. kovo 1 d., antradienis

Mini laiškas apie kažką

Na ką, vėl rašau tau , tokį kvailą, dėmesio nereikalaujantį ir tikriausiai greitai prie šiukšlių prisidėsiantį laišką. Vėl mėginu išklykti tai ką jaučiu į šį tipo popieriaus lapą, tipo internetinį puslapį - ar kaip čia viską reikėtų pavadinti. Nenoriu garsiai šūkauti kas darosi mano širdyje, noriu, kad tai žinotum tik tu.
Žinau, jau tikriausiai rengiesi paspausi delete mygtuką ir pamiršti, kad kažkokia blondinė tau stengėsi kažką protingo pasakyti. Ką jau padarysi... Nekalbu aš protingai, naivumo pas mane pridergta per daug, bet jei dar turi laiko, jei dar neišjungei šio ne į temą rašomo "laiško" tai skaityk toliau...
Pastarosios mano dienos buvo sunkios, pradėjau šokinėti nuo vieno prie kito asmens. Taip, vienas jų esi tu, kitas kaip supranti ne... Maniau širdis pasidalins į dvi dalis - bet tai jau be logikos. Ką aš dariau ? Gilinausi į save, užsidariau, užtraukiau protines užuolaidas ir klausiau tylos... Tyla buvo nemaloni, per daug mane purtė ir vertė kažką daryti, tad prisiverčiau klausyti tavęs, arba jo... Tai ir dariau, ir man tikrai per daug nepašviesėjo toje tamsioje makaulėje. Klausiau tavo balso ir jo balso, o kai atsimerkiau stebėjau kaip abu šypsotės ir krausčiausi iš proto. Galiausiai viskam pasakiau stop, sustabdžiau galvoje laiką ir giliai įkvėpiau, juk tave vieną po velnių aš mylėjau taip ilgai, juk dėl tavęs vieno aukojau viską ką turėjau, tad kodėl turėčiau viską pakeisti, mesti tavo veidą iš atminties, pašalinti tai, kas susiję su tavimi iš širdies ?! Pati nežinau atsakymo, tad taip nesielgiu... Kitas žmogus, man taip pat svarbus, bet aš myliu tik jo akis, tik jo šilkinius plaukus...Nemanau, kad tai yra meilė, nemanau, kad tai tas šiltas jausmas nuo kurio atrodo, kad tuojau pakilsi oran ir išskleidęs sparnus nuskrisi...
Mano meilė tau yra ypatinga, ji turi šimtą ir dar vieną spalvą, tūkstantį ir dar du kvapus, milijoną ir dar tris būdvardžius ir begalybę jausmų. Mano meilė tau yra nepažabojama, jos nevaldau aš, jos nevaldai net tu. Tai ji verčia mane dabar rašyti, tai ji kalta, kad naudoju tavo laiką, tai ji kalta, kad man dabar sukasi galva ir rieda ašaros, nes tavęs nematau, o tik girdžiu tavo balso aidą...

Mes tik draugai [ nors jau senai žinom, kad amžinai vienas kitą mylėsim]






Nuo mūsų pirmo rimto susitikimo jau prabėgo penkeri metai,
O viskas atrodo kaip pirmą kartą, viskas atrodo - lyg pasaka.
Pasaka, kuriai pasibaigti ilgai ir laimingai nebuvo lemta,
Pasaka, kurią mes išnaudojom ne pagal jos paskirtį.

Per tuos penkerius metus mes pykomės ir taikėmės,
Skelbėm vienas kitam karą, o po to liejom ašaras ir tvirtai laikėmės kartu.
Per tuos penkerius metus išgyvenom ir blogą ir gerą,
Nekentėm viens kito, bet giliai širdy amžinai kartojom, kad mylim.

Gal tai tikrai tebuvo laiko klausimas, kada baigsis mūsų džiaugsmo minutės,
Gal tada buvom per daug jauni, per daug naivūs tikrai meilei.
Kokia tiesa, aš ir dabar nežinau, bet per daug į tai nesigilinu,
Nes viskas man įtiko, viskas susiklostė taip, kaip derėjo.

Dabar garsiai sakau, kad tavęs nemyliu, kad esi tik mano draugas ir nieko daugiau,
O ir tu pats, kalbi, kad esu tik tavo geriausia draugė, tik suprantantis žmogus.
Bet abu giliai širdy žinom ir suprantam, ką iš tiesų vienas apie kitą galvojam,
Abu susitikę matom tas senai užgęsti turėjusias kibirkštis akyse...


2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Mano širdies angelas


Taip lengvai, lyg plunksna iš dangaus tu nusileidai į mano pasaulį.
Patyliukais, neskubėdamas pavergti sugebėjai mano širdį.
Pakerėjai, suviliojai, sužavėjai amžiams
Ir dabar be tavęs aš gyvent negaliu ir nesirengiu...

Tu esi tas, dėl kurio kiekvieną dieną aš šypsausi,
Tas, kurio akių šiluma, man išbaido bet kokius šalčius.
Tu tas, kurio šypsena skatina gyventi,
Tu angelas, be kurio mano pasaulis būtų bevertis...

Aš atiduosiu tau viską, visą save.
Amžinai tau šypsosiuosi, dovanosiu ir menkiausias savo ašaras.
Niekada nepaliksiu tavęs, kai tau manęs reikės,
Aš per amžius liksiu šalia tavęs,kol tu to norėsi...

Vien dėl to, kad esi angelas užkariavęs mano širdį,
Aš niekada neliūdėsiu, niekada be reikalo neverksiu.
Vien dėl to kiekvieną dieną pradėsiu nuo minčių apie tave,
Vien dėl to, šypsena niekada neapleis manęs...

Tiems kuriems buvo lemta tave matyti pasaulis tapo geresnis,
Aš tai žinau, aš tuo tikiu.
Nes tu esi tas, dėl kurio verta užsimiršti apie laiką,
Nes tu esi angelas nusileidęs iš dangas padėti man vėl mylėti.

2011 m. vasario 27 d., sekmadienis

Nauja pradžia ? O gal kažkas neįprasto tik man ?


Niekada negalvojau, kad mano pasaulis taip netikėtai, taip staigiai ir visai neperspėjęs apsivers.
Niekada net nebūčiau galėjusi pagalvoti, kad vieną akimirką liesiu ašaras, o jau kita būsiu laimingiausias žmogus visatoje.
Ir viskas tik dėl to, kad netyčia tu užsispoksojęs užkliuvai už mano ne vietoje padėtų kojų,
Ir viskas tik dėl to, kad tu norėjai sužinoti, kodėl verkiu lediniam vėjui pučiant.

Tavo šiltas balsas ir jausmų kupinos akys iš karto mane pakerėjo,
Privertė nustoti verkti, laikyti tavo ranką ir šypsotis.
Tavo susirūpinimas, mane vertė susimąstyti, kodėl iš tiesų aš pradėjau verkti,
O tavo mėginimas priversti mane pamatyti pasaulį geresnį, visai išvedė mane iš proto.

Visai aš negalvojau apie tai, kaip kada nors tave laikysiu kažkuo daugiau nei draugu,
Nerūpėjo man mintys apie tai, kad kažkada ateis laikas, kai mūsų lūpos susitiks ne tik žodžiams.
Aš tik mąsčiau, iš kur tu ? Ar gali angelai egzistuoti iš tiesų ? Ar tu esi tas, kuris turi priversti mane vėl gyventi?
Aš galvojau, kodėl viskas susiklostė būtent taip, būtent tada, kai nieko daugiau nenorėjau.

Mano ašaros prarado bet kokią prasmę, tad daugiau jų neliejau ir neraudojau,
Mano drebantis balsas tapo linksmas ir gyvybingas, jis džiaugėsi tuo, ką gavo.
Mano suledėjusios rankos taip šiltai gulėjo tavų rankų apsuptos, kad ir šiaurys man nebuvo baisus,
Na, o mano protas, nuo minčių apie mirtį ir kitokius debilizmus perėjo prie šviesių, vaivorykštėmis apipiltų minčių ir naujų svajonių.

Svajonių, apie tai, kad galėsiu su tavimi pakalbėti dar minutę,
Svajonių, kad išgirsiu tavo juoką dar kartą ir galėsiu pasakyti sau
"Man viskas gerai. Aš gyvensiu. Esu viskuo patenkinta. Pasaulis šiandien nuostabus!"
Svajonių, kad turiu dėl ko gyventi ir vėl.

Ir tos svajonės pildėsi, tikrai.
Aš girdėjau tave juokiantis gal geras dešimt minučių,
Dar daugiau kartų girdėjau, kai tu manęs klausiai kažko, ko dar niekas neklausinėjo.
Aš su tavimi kalbėjausi ilgai, nenuobodžiai ir pasaulis man atrodė Idealus.

Na, o štai dabar, po metų, dviejų, trijų...
Mes vis dar kalbamės kaip pirmą dieną,
Tu man vis įrodinėji, kad pasaulis ir gyvenimas turi prasme.
Ir aš tavimi tikiu, aš esu dėl to laiminga ir tokia rengiuosi likti.

Amžinai.
Kol tau manęs tokios reikės.
Kol tu norėsi šalia tokios manęs būti.
Kol mano sapno neišblaškys saulės spinduliai.

2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

ChunJoe [FanFic] (Part6)

Joe lūpos lietė Chunji kaklą, slydo juo žemyn kol galiausiai sustojo prie vaikino spenelių, jis labai lėtai savo liežuviu palaižė vieną, paskui kitą, o po to švelniai juos krimstelėjo ir taip sulaukė Chunji suinkštimo iš malonumo.Žinoma Joe tuo nebaigė, jeigu pradėjo varyti vaikiną iš proto tai ir pabaigs tik tada, kai Chunji normaliai neprotaus. Jo liežuvis toliau slydo ideliu vaikino kūnu. Sustojęs prie apatinės dalies, Joe lėtai patraukė iš matomumo Chunji kelnes, vėliau dantimis panaikino ir jo apatinius. Aha, šiuo metu jie abu buvo nusiteikia rimtai pasiausti ir tai buvo ypač gerai matyti ant Chunji. Joe šyptelėjęs žinoma pirmiausia rankų pagalba pradėjo maloninti savo vaikinuką.

*

Tuo pat metu, kitame, tiesiog už sienos buvusiam kambaryje garsiai ir piktai burbėjo Changjo su Ricky.

-Aš nesuprantu, jeigu jau keliais metais vyresnis ir yra mūsų lyderis, tai jau gali save laikyti ir mūsų viršininku! Po velnių! Čia nėra, net kas veikti, o aš negaliu ramiai būti! ,- viską sau iš kelio trankydamas klykė Changjo ir galiausiai sustojęs priešais Ricky pakreipė galvą.

-Kodėl tu nieko nesakai, a ?

-O ką man dabar tau sakyti ? – nesusipratęs Ricky pasikasė pakaušį.

-Aš tau pritariu, kad C.A.P tikrai save laiko per aukštai, bet daugiau neturiu ką pasakyti ,- truktelėjęs pečiais jis nuėjo prie lovos ir galiausiai ant jos parkritęs atsigulė ištiesdamas rankas į šalis. Changjo keistai į jį spoksojo ir pats nuėjęs prie savo lovos atsisėdo, susidėjo rankas ant kelių ir atrodė lyg marmurinė statula, kuri buvo labai jau dailiai nulieta, tik pikto veido.

Vaikinų kambaryje buvo dvi atskiros lovos, ne taip, kai L.Joe ir Chunji, jie nepareiškė ir nepatvirtino fakto, kad juodu kartu, jie vienas kitą laikė labiau sielos broliukas, kurie viską mielai naikindavo ir tikrai niekada nesirengė pasekti pamišėlių Joe ir Chunji pėdomis...Jie jau greičiau susiras sau merginas su kaspinukais plaukuose, nei vienas su kitu linksminsis.

-Tai gal sakau, ką nors dėl to darom ? ,- sumurmėjęs Changjo pažiūrėjo į užsisvajojusį Ricky, kuris nesureagavo į tai ką sako draugas tol, kol jam į galvą neatlėkė pagalvė. Pašokęs ant kojų jis pamosikavo kumščiu.

-Karo nori ? ,- paklausęs suprato, kad turbūt juokingai atrodo ir pradėjo juoktis, kartu su juo kvatodamas nuo lovos nukrito ir Changjo.

-Šiaip aš tau klausimą uždaviau, bet ir karas gerai bus ,- vis dar juokdamasis jis jau čiupo kitą pagalvę pasirengęs Ricky išmaudyti plunksnų jūroje, bet tada lėtai, lyg iš kokio siaubo filmo prasivėrė kambario durys ir abu vaikinai piktokai pažvelgė į atėjusį svečią.

-Na, ir ko gi tau čia reikia, bailiuk ? ,- plačiai išsišiepdamas paklausė Changjo ir susidairė su Ricky, kuris pasičiupo pagalvę.

-Atėjau, nes man nesinori būti su C.A.P ,- suburbėjo Niel ir vis dar stovėjo tarpdury, - Ir joks aš ne bailiukas...Jei nemėgstu visų jūsų nesąmonių, tai nereiškia, kad bijau ,- pavartęs akis jis įtartinai pažiūrėjo į abu vaikinus ,- Tai ar galiu užeiti pas jus, ar teks eiti pas judviejų kaimynus ? ,- labai tikėdamasis, kad jam bus leista pasilikti paklausė jis ir gavo greitai pritūpti, nes virš galvos jam pralėkė pagalvės.

-Ei! Aš juk atėjau su gerais ketinimais! ,- suriko jis vėl pašokdamas ant kojų.

-Tai mes tave su gerais ketinimas ir priimam, mudu tik buvom pradėję pagalvių karą ,- juokdamasis pasakė Changjo ir griebėsi kitos pagalvės, aišku, Niel suprato ir pats greitai pasičiupo tas dvi į jį paleistas pagalves.

-Gerai, tuomet ir aš kariausiu ,- pasakęs jis užtrenkė duris ir pradėjo talžyti vaikinus su pagalvėm.

Visų trijų vaikinų balsai skambėjo po visą namą, tokiu metu, tikrai nesigirdėjo ką už sienos darė Joe su Chunji. C.A.P susinervinęs sėdėjo svetainėje, visaip mėgino suprasti, kas su jo Niel pasidarė... Na, o tasai Niel jau susitaręs su Ricky tykojo po lova Chunji kuris nubėgo į Niel kambarį atvilkti dar daugiau pagalvių, nes kelios spėjo suplyšti.

-Gerai... Vos jis uždarys duris ir atsuks mums nugarą, aš tempiu jį už kojų, o tu puoli su pagalvėm, gerai ? ,- mėgindamas pilnai atgauti kvapą paklausė Ricky .

-Aha ,- sunkiai kvėpuodamas atsakė jam Niel ir įsispoksojo į duris. Jos greitai prasivėrė, bet taip pat greitai ir užsidarė. Vidun įbėgęs Changjo visas buvo aplipęs plunksnomis, rankose laikė po tris pagalves.

-Ei! Ką judu sugalvojot! ,- riktelėjo jis, vaikinui buvo aišku, kad jo laukia pasala, bet jis buvo per daug susijaudinęs iš džiaugsmo, kad susivoktų kokia. Lėtai dairydamasis po kambarį ir iš rankų neleisdamas pagalvių, jis nutypeno prie vonios, mat galvojo, kad tie du jo draugai bus ten pasislėpę.

-Jūs čia ? ,- paklausė atidarydamas vonios duris ir netikėtai prisiplojo ant žemės. Ricky rankos išlindo iš po lovos ir surakino vaikino kojas.

-Ne, mes ne čia! ,- surikęs Niel išlindo iš po lovos ir pradėjo talžyti Changjo pagalvėmis, o tas klykė kaip pasiutęs.

-Taip negalima! Jums abiems galas! ,- visaip jis mėgino išsilaisvinti iš Ricky pančių, kol galiausiai jam pavyko, tuomet Niel atšoko, bet greitai buvo parverstas ant lovos. Ant jo užlipęs Changjo pagriebė laisvą pagalvę ir pradėjo trankytį vaikiną.

-Va dabar tai atsiimsi! ,- rėkaudamas jis toliau trankė Niel, vaikinas greitai visas išraudo, tiek nuo smūgių, tiek dėl veiksmo. Jo plaukuose jau buvo begalybė plunksnų ir Changjo atsiduso. Jis ilgai stebėjo Niel veidą, jo lūpas, ir tada kažkas spragtelėjo jo galvoje „Jis gražus“ nuskambėjo mintys ir Changjo visas užraudęs nustojo trankyti Niel. Vaikinas laikė jį surakinęs prie lovos, jų akys susitiko ir Niel persigando supratęs tą Changjo žvilgsnį.

-Ei! Tai dabar tik judu linksminatės! ,- labai laiku surikęs Ricky nustūmė Changjo nuo Niel ir pradėjo jį daužyti su pagalvę.

-Niel... Gal padėsi! ,- suriko, mat Changjo buvo žymiai stipresnis už Ricky.

-Aaa.. Aha ,- palinksėjo Niel ir taip pat kažką trankė su pagalvę, jis nežinojo ką, mat galva per daug buvo prikišta nereikalingų akimirksniu atsiradusių minčių. „Ko po velnių tasai Changjo taip į jį spoksojo... Juk jis ne toks kaip kiti vaikinai...Jis su Ricky yra kitokie“ pats sau tvirtino Niel, kol buvo priplotas prie žemės, o Ricky gulėjo kelis metrus nuo jo.

-Na čia t ai bent, o maniau, kad judu susibūrėt į vieną gaują ,- juokdamasis tiesiai virš Niel išsišiepė Changjo. Pasirodo vaikinas daužė ne jį, o Ricky, kuris dabar rodė visokius ženklus, kad nugalabys Niel.

-Aš... Aš nenorėjau, užsigalvojau ,- tas murmėjo, bet akys spoksojo tiesiog į Cahngjo veidą, bandė susivokti kas su juo dabar kitaip, na, o pats vaikinas nežinia kodėl šypsojosi ir žiūrėjo į Niel akis, bet vėliau jo paties akys nuslinko vaikino veidu ir sustojo prie lūpų. „O jos tikrai dailios.. Štai ką gauna tasai pašlemėkas pamokslautojas“ prunkštelėjo pagalvodamas apie C.A.P Changjo ir pats nežinodamas ką daro pradėjo lenktis prie Niel veido. Persigandęs Ricky viską matė ir netekęs amo žiūrėjo kas dabar bus, jis nenorėjo tikėti, kad jo sielos brolis toks kaip kiti, jis vylėsi, kad šis tik žaidžia su mažyliu Niel. Bet taip neatrodė ir Ricky pasąmonė jau įsterikavo.

-Kas po velnių čia darosi! ,- Ricky galėjo prisiekti Dievu, kad nuo sienų pradėjo byrėti tinkas, kai į kambarį įėjęs C.A.P suriko. Persigandęs vaikinas pašoko ant kojų ir prisiplojęs prie sienos iškėlė rankas, lyg pasiduodamas.

-Aš nieko nedariau, mes tik kariavom! ,- suklykė jis žiūrėdamas į C.A.P, bet šio akys įniršusios žiūrėjo į Niel ir į jį užgulusį Changjo. Abiejų vaikinų veidai buvo gal koks centimetras vienas nuo kito, ir abiejų jų akys nukrypo į rėkiantį C.A.P.

-Tai tu nuo manęs pabėgi, kad galėtum ateiti čia ir voliotis su šituo?! ,- C.A.P visai perpykęs ir jau be kantrybės tiesiog liepsnojančios akim stebėjo Niel. Vaikinukas persigando, jo rankos laikėsi įsikibusios Changjo, jo veidas vos nesilietė su jo, tad nenuostabu, kad viskas galėjo pasirodyti kiek kitaip.

-Ne! Min Soo, viskas ne taip, kaip tau atrodo! ,- suisterikavęs Niel nuo savęs kažkaip sugebėjo nuversti Changjo ir puolė prie C.A.P, bet šis nesileido apkabinamas, tik piktai žiūrėjo tai į vieną, tai į kitą vaikiną, Supratęs, kad yra nematomas Ricky šiaip ne taip pro visus prasmuko ir nulėkė į svetainę.

-Tu tik man nemeluok ,- piktai ištaręs C.A.P nuėjo prie Changjo ir lengvai jį pakėlė.

-O aš maniau, kad tu normalus... Jei dar kada pamatysi tave taip žiūrint į mano vaikiną, pamiršk, kad esam draugai ,- it pasiutęs pasakė tiesiai jam į akis C.A.P ir išėjo iš kambario, prieš tai pastvėręs Niel už riešo ir išsivilkdamas jį su savimi. Kai durys užsitrenkė ir Changjo liko vienas kambaryje, jis tiesiog susmuko ant lovos, ilgai spoksojo į vieną tašką ir galiausiai nesusilaikė.

-Aš ir esu normalus! ,- suklykė kaip skerdžiamas ir iš visų jėgų tvojo į prie savęs buvusią sieną.

*

Kambaryje vienas su kitu išdarinėdami tik Dievas žino ką ir kaip Chunji ir Joe sunkiai alsavo, vaikinų rankos lakstė vienas kito kūnų, abu jie buvo įkaitę, abu norėjo patirti viską, ką tik galėjo. Dabar, kai Chunji jau buvo ant Joe, kai jo kūnas buvo įsitempęs nuo to, ką jam darė vaikino daiktas, jis galėjo į viską geriau reaguoti, galėjo ne tik girdėti savo ar Joe išprotėjusius išrdies dūžius. Tas piktas riksmas, o vėliau ir klyksmas privertė abu vaikinus sustoti, Joe net šoktelėjo taip priversdamas Chunji sucypti iš skausmo.

-Oi, atsiprašau ,- supratęs, kad abu jie dar nebuvo baigę atsiprašė Joe, prisitraukė Chunji veidą prie savęs ir stipriai pabučiavo vaikiną į lūpas.

-Nenorėjau tavęs užgauti ,- jis tai sakė nuoširdžiai, tikrai nenorėjo, kad jo mylimasis kentėtų kokį nors skausmą.

-Nieko tokio ,- prikandęs lūpą Chunji jau leido savo rankas prie savo užpakaliuko, bet ten pirmiau atsirado Joe rankos, jos švelniai glostė vaikinuką, kad tam praeitų skausmas.

-Kas ten buvo ? ,- galiausiai ištarė abiem galvoje skambėjusį klausimą Joe ir prisimerkė. Sunkiai kvėpuodamas Chunji patraukė pečiais.

-Pats norėčiau žinoti, skambėjo lyg ir C.A.P su Chunji... Gal kas nutiko ..

-Tai tikriausiai vėl du mažvaikiai iškrėtė ką nors ir visai supykdė C.A.P...

-Skambėjo klaikiai...Gal tai kas rimto, Joe... Gal reikia patikrinti ?

-Och... Juk mes dar nebaigėm to, ką pradėjom, ar tikrai verta ? ,- jo akys susiaurėjo, Joe visai nenorėjo lipti iš lovos ir pasitraukti nuo Chunji, bet vaikino akys maldavo.

-Na gerai... Aš patikrinsiu, o tu gulėk čia ,- ištaręs Joe, perkėlė savo rankas kitur, atsargiai padėjo Chunji nuo jo nulipti ir nuogas išlipo iš lovos. Tvarkydamasis plaukus jis apsidairė kur gi tie jo rūbai, bet net pašoko į orą, kai ant jo užpakalio nusileido Chunji ranka.

-Aš noriu eiti kartu ,- pasakė jis ir nusišypsojęs suspaudė vieną Joe sėdmenį, vaikiną nuo to tik dar labiau išpylė karštis.

-Tai tau nepadės ,- galiausiai susilaikęs pasakė Joe ir patraukė Chunji ranką ,- Norėjau išsiaiškinti kas darosi, tai aš tau padėsiu, o tu sergantis liksi gulėti čia ,- lyg tikras tėtis pasakė jis ir neradęs kur numetė savo rūbus greitai apsirengė naujais.

-Ar neatrodau, kad padariau kažką nedoro ? ,- paklausė jis atsistodamas priešais Chunji, kad galėtų būti įvertintas.

-Tu visada atrodai, kaip geras ir tyras berniukas... ,- pavartė akis vaikinas.

-Na ir gerai, o tu man iš lovos nemėgink lipti ,- šypsodamasis Joe priėjo prie jo, pabučiavo į skruostą ir išėjo iš kambario vis kažką darydamas su savo plaukais, kad tie stotu į savo vietą.

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Mirtis nieko nelaukia


Šaltos mirties rankos tiesiai iš kapo
Alsuojantis ledinis vėjas tiesiai į kaklą
Bijoti nebijau, tik noriu dar laiko
Noriu galėti paskutinį kartą pažiūrėti į jo akis.

Bet mirties angelai nelaukia,
Jie net neklausia - Ar tu jau pasiruošus
Jie tik suima už riešų, apsuka tavas kojas
Ir tu smengi... Giliai...Iš kur daugiau nepakilsi...

Nagais sudraskytos rankos ir kaklas,
Tai tik mėginimas pasipriešinti,
Noras atsikratyti tu šaltų rankų,
Noras paskutinį kartą pabūti šiltam mylimojo glėby.

''Aš ne šėtonas, su manimi nepasirašysi sutarties''
Visai be jausmų tiesiai į akis pasako mirtis,
Jos klaikus ir šaltas juokas verčia suvirpėti.
Tai tiesa... Jai savo sielos nepasiūlysiu... Ji senai priklauso ne man.

''Palauk...Leisk ištarti sudie!''
Klykiu jau į užpiltą kapo duobę, mėginų nutraukti mane laikančius pančius.
Nesiseka, mirtis nejuokavo, ji man laiko daugiau neduos.
''Prašvaistei savo dienas, dabar džiaukis tuo, ką gavai''

Mylimo vaikino ašaros, baltos rožės nuo jo ašarų nusidažiusios raudoniu.
Jis žinojo, kaip labai jį mylėjau, jis žinojo... kaip mylėjau kraujuotas rožes...
Gal dėl to jis nusišovė ir neileido man stebėti jo iš aukštai,
Gal dėl to, jis dabar laiko mane už pečių ir kartoja ''Viskas bus gerai''