JaeChunSu

JYJ

Nusileidžianti saulė atvedė saulėlydį į mano širdį, o su juo į žemę dar vienai nakčiai nusileido tie, kurie priverčia mane nusišypsoti ir džiaugtis, kad gyvenu...
Padvelkus vėjui girdžiu tris, aksomu plaukiančius balsus, kurie vis kartoja, kad viskas bus gerai ir vėl išauš kitas rytas...
Sustojus prisėdu ant šalto grindinio priešais platų pasaulį ir laukiu, kada galėsiu išvysti tuos tris, lyg angelus nuostabius pasaulio stebuklus, kurie man lyg oras...
Girdžiu, kaip jūroje dainuoja bangos jų dainas,
Matau, kaip vėjyje šėlstantys medžių lapai paišo ore jų veidų ornamentus.
Jaučiu, švelnius jų trijų balsų prisilietimus prie mano veido.
Ir puikiai užuodžiu nuostabiausią ir neapibūdinamą kvapų mišinį, kuris sklinda tiesiai iš jų širdžių...
Lėtai pakilusi iš vietos apsidairau
-Jaejoong,Yoochun,Junsu... Išdainuoju kartu su bangomis jų vardus ir lėtai iškvėpiu šaltą nakties orą.
Apsisukusi kartu su pašėlusiais lapais, ieškau tų, gyvybę teikiančių Dievų...
Neprarandu vilties, kad juos pamatysiu ir žengiu pirmyn, kur akys veda...
-It's a long way... Išgirstu suskambančius balsus. Susiėmusi už širdies žengiu tolyn ir vis kartoju, kad neprarasiu tikėjimo...
Jau kylant saulei pasileidžiu bėgti į rimstančią ir tylančią jūrą, pakeliui susigaudau spalvomis pasidabinusius medžių lapus ir sustojusi vandenyje, pažvelgiu į dangų.
-Ech... Iš manęs išskrenda lengvas, jausmų ir tikėjimo kupinas atodūsis.
Aš juos pamačiau, pamačiau lengvai, kartu su vėju ir ryto rasa į dangų kylančius, dainuojančius angelus.
-JaeChunSu...Suskambo mano širdis ir jie išnyko, išnyko, kad saulei nusileidus vėl galėtų džiuginti visus savo buvimu kartu.