Norėčiau ir vėl naktimi su tavimi kalbėti,
Kai už lango tamsu, bet mums tai nesvarbu.
Norėčiau ir vėl šypsotis išvydus tavo vardą sušvintant manam telefone,
Ir žinoti, kad vėl būsiu gerai suprasta.
Būtų malonu nepulti verkti vos prisiminus tave,
Kai už lango ta pati tamsa, o telefonas guli ramus.
Ir kai skruostais manais ritasi ašaros sūrios,
Būtų tikrai gera sulaukti iš tavęs elektroninio smailo.
Tad kai nustosiu meluoti vėl sau,
Tikiuosi ir tu vėl suprasi mane!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą