Nes manau, kad būtent jis gerai suvokė ką reiškia mylėti.
Dažnai kartoju žodį AČIŪ,
Nes mano protas sako, jog dėkingumo niekada nebus per daug.
Pas mane dažnai užgroja pianinas ar smuikas,
Nes taip, man patinka ne tik neaiškiai skambančios dainos.
Aš dažnai vėl spoksau į žvaigždėtą dangų,
Nes kažkada buvau romantikė ir meilę ten sutikau.
Tikriausiai kas vakarą randu priežastį savęs nemėgti,
Bet tuo pačiu, dar daugiau priežasčių save mylėti.
Ir visai nenuostabu, kad dažnai lieku nesuprasta,
Nes ir pati nepagaunu kitų.
Kartais džiaugiuosi atradusi žmogų kuris mane supranta,
Kuris man yra lyg artima siela, ar net antra mano dalis.
Tai tegali būti mano vos pažįstamas asmuo, ar seniai šalia gyvenantis kaimynas,
Jei mes turim kažką, kas padeda užbaigti vienam kito mintis - tai yra tiesiog nuostabu.
Ir aš gerai žinau, kad galų gale niekas nelieka vienas,
Ir taip sakau ne tik dėl to, kad pas mane tokius žodžius kartoja grojanti daina.
Tai sako kažkokios tai senovės išmintis, kurią tikriausiai pati išgalvojau,
Bet juk žmogus amžinai turi kažką, kas būna su juo nuo gyvenimo pradžios iki pat pabaigos. (Tik štai klausimas - kada prasideda toji gyvenimo pradžia).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą