Kaip būtų gera vėl patirti tą skausmą,
Pamatyti raudoną kraujo upę.
Viskas vėl iš vidaus mane ėsti pradėjo,
Senas vidinis skausmas į svečius sugrįžo.

Atsibodo jis jau man,
Nevykęs svečias jis.
Leiskit gal man tik greičiau pasimiršti,
Apie egzistenciją užmiršti...

Nenoriu daugiau nei girdėti, nei matyti,
Nenoriu jausti ir viltis.
Tik noriu tamsumos savy sulaukti,
Ir daugiau akių nepramerkti