Žiema drauge

Suskambo manoj širdy staiga,
Rami elegijos gaida.
Ir ištiesus rankas į mane,
Nusileido balta pūga.

Lengva, tyli rauda,
Užliejo palengva tave.
Pramerkęs akis suvokti bandei,
Ar tai jau gali būti žiema.

Ir balto angelo sparnais,
Nakty tokiais lengvais.
Ateis pas mus šalta,
Palieps vėl būt drauge.

Dienoms tik vis trumpėjant,
Surasime mes viens kitą.
Šaltų naktų jau nebijosim,
Nes kartu su jom klajosim.

Tau..apie mane

Iš pradžių norėjau,
Parašyti tau laiškutį.
Tokį mažą,
Ir visai trumputį.

Pasakyt jame norėjau Myliu,
Bet vir dar paslaptingai tyliu.

Tenorėjau, kad žinotum,
Kad išgirstum tu mane.
Mano širdį, kad suvoktum,
Kad priimtum pas save.

Gal per daug tikrai norėjau,
Bet vilties vis dar turiu.

Parašysiu laišką antrą,
Kad primintų jis mane.
Savo širdį atiduosiu,
Kad mylėtum tik mane,

Ir daugiau nebebijosiu,
Tiesi, šviesi tau būsiu.

Balti bokštai iš toli,
Jau kviečia mus artyn.
Svetimų kalnų viršūnės nusileidžia,
Kad tik pasiekt galėtumėm jas.

Bet aš bijau,
Bijau labai.
Žengti pirmyn,
Kopti aukštyn.

Biaju tame kely paklysti,
Iš labai aukštai nukristi.
Baimė man kojas pakirst sugebėjo,
Ir dalgis aštrus ąžuolo šaknis.

Žinau, bijoti yra kvaila,
O ten kur dabar mane kviečia
Gali daugiau ir nieks nebelaukti,
Daugiau nė karto nepašaukti.

Just autumn is still remaining.

Falling yellow leaves,

Reminds me of the days.

When you were holding me,

In your strong embrace.

I used to love the night,

The cool autumns wind.

It used to be so nice,

While you were sitting near.

It was really fun,

To play in the rain.

We used to have such fun,

While being one with other.

But now those days are gone,

Just autumn is still remaining.

No you, no me, no us,

No fun time that we had.

Kelionė atgal

Viena minutė skuba paskui kitą,

Raukšlelės manam veide jau neišnyksta.

Laikas negailestingas jau moja ranka,

Jau kviečia skubėti mane pas tave.

Vaikystės takais, kadaise pramintais,

Keliauju aš vėl, lyg kadaise.

Tik viskas jau pasikeitę,

Tik viską jau laikas išėdė.

Skaudu, net kiek per daug graudu,

Suvokti, ko netekau.

Norėtus sugrįžti vėl į dienas,

Mūsų pirmas pažinties minutes.

Ir vos plaukus juodus šerkšnas nusėja,

Akys daugiau regėti nenori.

Be viso to, ką kadaise patyrėm,

Noriu tik vėliai tave išgirsti.

Atsisveikinimas

Mes mirsime kartu,

Su vystančiomis rožėmis.

Paliksime žemę savo,

Su išskrendančiais paukščiais.

Pakilsime į dangų,

Pilkais pelenais.

Pavirsim sparnuotais,

Naktiniais sargais.

Pamiršim saulę,

Ir josios veidą.

Gulbes išlydėsim,

Lemtingai kelionei.

Ir daugiau niekada,

Giesmių negiedosim.

Kaip kad darydavo,

Pavasariniai paukščiai.

Ir jau daugiau niekada,

Niekada nesugrįšim.

Nesugrįšime ten,

Kur mūsų taip laukia.

In beloved memories

Žodžiais to jau neišsakysiu,
Viską kas buvo, su visam pamiršiu.
Užtrenksiu duris savos širdies,
Ir nieko daugiau ten neįsileisiu.

Juodos akys tavo rodo,
Kad jau pamiršti sugebėjai.
Kartu praleistas minutes,
Bendras svajones.

Daugiau negrįžkim į tą laiką,
Lai nuneša jį rūškanas šešėlis.

Virpančiais sparnais aukštai pakilsiu,
Į raudoną jausmų jūrą pažvelgsiu.
Daugiau niekada ji banguoti negalės,
Stovės iki kol joje naktis suspindės.

Ir paskutiniais josios gintarais,
Kadaise kartu mūsų rinktais.
Spynas užtvirtinsiu aš visas,
Kad į tai kas buvo nepavyktų sugrįžti.

Pusiaudienio klajonėse paklysiu,
Ir daugiau iš ten nesugrįšiu.

Kad ir kaip keistai tai skambėtų,
Bet tavo meilė man, pasaulio nesunaikins.
Nori tikėk tuo ar ne,
Bet blogiau tikrai jau nebus.

Kai žinom mes tvirtai,
Kad maistas alkio nemalšina.
Kad vanduo tik troškulį stiprina,
Kas daugiau mums belieka, jei ne meile gyventi ?

Tad pamiršk savus įsitikinimus,
Ir principus visus.
Paleisk nereikšmingas tiesas,
Ir eikš pas mane.

Aš būsiu tau gera,
Geresnė nei visos kitos.
Ir su manimi gyventi tu galėsi,
Ilgiau nei bet kas kitas.

"Laukai"

Tylus šnabždesys,

Iš praeities laukų.

Vėl šaukęs manęs,

Aš ten sugrįžtu.

Vakaras ramus,

Man toks brangus.

Vėl tyliai ateina,

Vėl pasitinka mane.

Kur pilnatis mėnulio,

Jausmų kupina.

Taip laukia, oi laukia,

Manęs prie savęs.

Ilgai nedelsiu,

Pasaulį pažinus,

Aš vėl sugrįžtu.

Į savo laukus.

Nuvylei Tu mane

Tai buvo viskas, ko tada norėjau,

Truputis meilės ir daugiau suvokimo.

Tai buvo viskas, ko mano iškankinta siela troško,

Jausmų ir gal dar glamonių šiltų.

Viską dėl to atiduoti galėjau,

Viską, kas man buvo brangiausia.

Dar daugiau duoti būčiau galėjus,

Dar daugiau, jei tik būtų tau to reikėję.

Bet tau buvo nė motais mano jausmai,

Mano troškimai ir menkos viltys, pažadai.

Tau mažiausiai rūpėjo mana širdis,

Mano skausmas, mano meilė tau.

Nemanau, kad nuvyliau aš tave,

Juk norėjau tiek nedaug...

Bet tu sugebėjai manas ašaras pašaukti,

Ir dėl jų neatsiprašei...

Ne man...tik tau

Ne man, žmogau, tave mylėti,

Ne man, brangus, tau širdį atiduoti.

Ne man, kalbėti tau gražius žodžius,

Ne man, kurti svajones su tavimi kartu.

Ne man, mieliausias, leista tikėtis,

Ne man, svarbiausias, duota jausmus dalyti.

Ne man, nakties stebuklais tikėti,

Ne man, akis ir vėl pramerkti.

Tik tau, žmogau, leista vilčių turėti,

Tik tau, brangus, galima širdis daužyti.

Tik tau, vyno taures kilnoti,

Tik tau, į nakties žvaigždes žvelgti.

Tik tau, mieliausias, mylėti leista,

Tik tau, svarbiausias, angelais tikėti duota.

Tik tau, jausmus garsiai išsakyti,

Tik tau, dulke pavirst nebijoti.

Pripratau prie tavų bučinių,
Prie glamonių šiltų.
Pripratau prie tavęs,
Kaip diena prie nakties.

Troškau tavęs,
It gėlė vandens.
Norėjau tavęs,
Kaip kad norėjai manęs.

Svajojau apie meilę,
Tarp tavęs ir manęs.
Svajojau apie lūpas,
Tik tavas...

Netektis

Klupau aš prie tavo,

Gėlėm apkloto kapo...

Ir suprast negaliu,

Kodėl išėjai...

Dienai tik brėkštant,

Rūkui išnykstant...

Suprasti nemoku,

Kur visko prasmė.

Buvai tu lyg saulė,

It lietus gaivus.

Buvai tu lyg kelrodis,

Man toks brangus...

Ir vystant lelijoms,

Karkiant varnams.

Suprasti tik noriu,

Ar visa tai tiesa...

Momentas

Nežinau, kaip čia taip nutiko,
Bet tavo vardo ištarti jau nemoku.
Seniau dar kartais sukalbėdavau jį,
Lyg kokią tylią maldą,
Bet jau nebe...

Šaltis manoje širdyje rado sau jaukią vietą,
Dabar ten atšiaurų, tik baltom meškom gyventi.

TVXQ! 동방신기_Catch Me_Music Video

Addiction since the come back day <3

Angelai nusigręžti išmoko,
Vilčių jie mums jau neteikia.
Beliko tik skausmas ir nežinios,
Klaidingi keliai ir pelkės gilios.

Jau net nežinau kur sukti,
Ką sakyti, ar daryti...
Jau pasiklydau savy,
Ir daugiau nėr kur dingt...

Optimizmo jau neregiu niekur,
Akys užtinusios nuo sunkumų.
Patyriau jų daug, per daug,
Bet gyvenimas dar laiko...

Dienos

Aš tikiuosi, kad tu mane vis dar girdi,

Tikiuosi, kad vardo mano nepamiršti...

Buvo dienos ir naktys,

Žiemos ir vasaros beribės.

Buvai tu ir aš,

Buvom mes abu.

Tarp vyšnių baltų,

Tarp žvaigždžių ryškių.

Viens kitą mes laikėm,

Mylėt vis žadėjom.

Prabėgo jau metai,

Vieni ir antri.

O šaltas tavo veidas,

Išliko toks pat.

Kaip skaudu ir graudu,

Prisiminti dienas.

Kai nieko brangesnio,

Nebuvo už MUS.

Aš vis dar tikiuosi, vis dar viliuosi,

Kad giliai širdyje, tu dar prisimeni jas...

Nubudimas

Lyg ramios elegijos gaida,
Lengva, švelni, graudi...
Nubudai tu visai šalia,
Taip paprastai, nekaltai...

Krentant medžių lapams geltoniems,
Besidangstant žemei nauja skara.
Tu ir vėl šalia manęs pakilsi,
Ir švelniu žvilgsniu pažvelgsi.

Kai padangę rausvi debesys skruos,
Kai vieversiai gaidų jau negiedos.
Ar laikysi tada mane už rankos,
Ir ar vesi tuo nepažintu nakties keliu ?

Ar ištarsi tu nubudęs mano vardą,
Su rudens nauja diena nušvisi...
Ir kai vėl išauš gūdi naktis,
Ar žadėsi, nepalikti ?