Tai buvo viskas, ko tada norėjau,
Truputis meilės ir daugiau suvokimo.
Tai buvo viskas, ko mano iškankinta siela troško,
Jausmų ir gal dar glamonių šiltų.
Viską dėl to atiduoti galėjau,
Viską, kas man buvo brangiausia.
Dar daugiau duoti būčiau galėjus,
Dar daugiau, jei tik būtų tau to reikėję.
Bet tau buvo nė motais mano jausmai,
Mano troškimai ir menkos viltys, pažadai.
Tau mažiausiai rūpėjo mana širdis,
Mano skausmas, mano meilė tau.
Nemanau, kad nuvyliau aš tave,
Juk norėjau tiek nedaug...
Bet tu sugebėjai manas ašaras pašaukti,
Ir dėl jų neatsiprašei...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą