Lyg ramios elegijos gaida,Lengva, švelni, graudi...
Nubudai tu visai šalia,
Taip paprastai, nekaltai...
Krentant medžių lapams geltoniems,
Besidangstant žemei nauja skara.
Tu ir vėl šalia manęs pakilsi,
Ir švelniu žvilgsniu pažvelgsi.
Kai padangę rausvi debesys skruos,
Kai vieversiai gaidų jau negiedos.
Ar laikysi tada mane už rankos,
Ir ar vesi tuo nepažintu nakties keliu ?
Ar ištarsi tu nubudęs mano vardą,
Su rudens nauja diena nušvisi...
Ir kai vėl išauš gūdi naktis,
Ar žadėsi, nepalikti ?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą