Momentas

Nežinau, kaip čia taip nutiko,
Bet tavo vardo ištarti jau nemoku.
Seniau dar kartais sukalbėdavau jį,
Lyg kokią tylią maldą,
Bet jau nebe...

Šaltis manoje širdyje rado sau jaukią vietą,
Dabar ten atšiaurų, tik baltom meškom gyventi.