Manoji Mūza

Yra sakoma, kad kiekvienam menininkui, rašytojui, išskirtinio mąstymo asmeniui reikia savos mūzos. Mūzos, kurios dėka pasireikštų nuostabiausios mintys, geriausi darbai ir meno kūriniai. Kartais mes kiekvienas pagalvojam, kaip būtų šaunu turėti mūzą šalia savęs, vieni imasi jos ieškoti, o kitiems, tokiems kaip aš, toji mūza pati pasimaišo kelyje. Visai netikėtai, net kai negalvojau apie mūzas ir panašius dalykus, mano kelyje pasimaišė mano mūza, kuri buvai TU. Vos tame pamačiau, mano širdis ir mąstymas pakito. Kiekvienas parašytas žodis būna skirtas tau, arba apie tave suraizgytas. Kai tau liūdna, mano mintys tik ir pinasi apie skausmą, kančią, nelaimingą meilę. Jei matau, kad tu šypsaisi, tai pasaulis man tampa daug gražesnis, mintys daug jaukesnės.
Giliai širdy pripažinti man nėra baisu - tu ne tik manoji mūza, tu žmogus brangesnis man už viską, ką turiu. Ir nors tu net nežinai kokią vertę man turi, aš vis tiek tavęs iš rankų paleisti negaliu, nes be tavęs nebūtų ir manęs.

Kaip būtų gera vėl patirti tą skausmą,
Pamatyti raudoną kraujo upę.
Viskas vėl iš vidaus mane ėsti pradėjo,
Senas vidinis skausmas į svečius sugrįžo.

Atsibodo jis jau man,
Nevykęs svečias jis.
Leiskit gal man tik greičiau pasimiršti,
Apie egzistenciją užmiršti...

Nenoriu daugiau nei girdėti, nei matyti,
Nenoriu jausti ir viltis.
Tik noriu tamsumos savy sulaukti,
Ir daugiau akių nepramerkti

I want

I want your body,

Right now, oh yes.

In my bed,

Right this second.

I want to feel your touch,

To taste your lips.

To feel you inside me,

To scream your name

I want to see what you have,

What you can do, yeah.

All I want is to have you for myself,

Right now.

And when the morning comes,

I want to touch your body.

To see your eyes,

And repeat everything from last night.

I want to have you,

To feel you.

I want to hear you moaning,

To be reaching the top

Nenorėjau aš pykti, nenorėjau skausme šiandien paskęsti. Tyčia ant tavęs klykti nenorėjau, tyčia iš rankų stiklinės paleisti neketinau. Sukėlei tu man daug smausmo, vatgo, sunkių naktų. Privertei pažinti tai, kas yra netektis, vienatvė, išdavystė.

Vyliausi, kad kada nors ir meilės man suteiksi, juk aš jos tau daug daviau, tiesa?

Bijojau palikti, išeiti, negrįžti. Tavo būvimas pasauly vienam, man buvo nepakeliama mintis. Niekada nenorėjau tavęs vieno regėti, o skausmas tavo akyse mane žudė.

Na tai kodėl, kodėl neleidai man tavęs iki šiol mylėti, kjodėl atstūmei, duris parodei ?

Ar padariau ką ne taip? Pasakiau ką ne taip ? Paaiškink! Pirmą kartą per tiek laiko prašau tavęs, paaiškink man!

Laikas tai pabaigti

Aš ir tu...

Mudu kartu patyrėm tiek daug...

Buvom neišskiriami ir tvirti lyg plienas...

Meilės vienas kitam negailėjom ir visada turėjau...

Sakėm,

Kad tai niekada nesikeis.

Tu negyvensi be manęs,

O aš - be tavęs.

Man tikrai sunku atsukti tau nugarą,

Tai tiesiog nėra lengvai.

Bet aš atsiprašau,

Aš tiesiog nueinu nuo tavęs.

Nueinu ir atgal nepažvelgiu,

Nors ir kaip man sunku.

Negaliu leisti daugiau sau tverti tai,

Ką tu vadini meile.

Negaliu tverti to,

Nes man tai ne meilė.

Tai jau apgavystė,

Žaidimas jausmais.

Tad aš nusigręžiu nuo tavęs,

Sunkiai žengiu pirmyn.

Atgal nežiūriu,

Vis dėlto, tu negali sau leisti pirmam nueiti.

Kartu su mano žingsniais jaučiu,

Kaip kitur keliauja ir meilė.

Meilė,

Kurią turėjom, bet nemokėjom deramai naudoti.

Kad ir kaip nenoriu būti ta,

Kuri turi nusisukti.

Bet turiu tai daryti,

Nes po to bus tik sunkiau.

Vakaras prie taurelės

Dar vienas butelis konjako,

Ir aš jau laisva.

Pasileidžiu per balas,

Vėjo nešama.

Dar lašas tekilos manam stikle,

Su citrina ir druska.

Daugiau nieko nereikia,

Tik ledo kubelio.

Ir viskas gerai,

Viskas puiku.

Pasaulis gražus,

Ir visai ne tamsus.

Dar taurelė viena

Antra, o gal dar ir trečia.

Dar vienas lašiukas,

Ir aš jau laiminga.

Matyt ir girdėt,

Nieko nenoriu.

Juaičuosi gerai,

Ir man visai vienodai.

Visai vienodai,

Apie ką tu galvoji.

Visai vienodai,

Ką sako kiti.

Man jau visai vienodai,

Ar akis ryt atmerksiu.

Dabar svarbu tik tai,

Kad skausmo neregėčiau.

Barmene nesustok,

Dar lašą man padovanok.

O jau po to kalbėsim kitaip,

Nes man viskas okey.

Tik...

Dar viena nauja diena,

Be tavęs šalia.

Dar viena nauja daina,

Kurios tu negirdi.

Išauš rytas,

Ateis naktis.

Praeis mėnesiai,

Ir metai.

Bet tu negrįši,

Nebe apkabinsi.

Daugiau savo šypsenos nedovanosi,

Nebe mylėsi.

Išgirsk mane,

Išklausyk.

Aš vis dar pamenu,

Tave.

Išgirsk mane,

Išklausyk.

Dar žinau kaip,

Tave mylėt.

Ir paaiškink tu man,
Ką reiškia mylėti.
Ką reiškia naktimis,
Nė bluosto nesudėti.
Ką reiškia tikėti, svajoti ir viltis,
Ką reiškia pamiršti vienatvę
Ir būti laimingai.

Tamsios mintys [Tikėjausi niekada daugiau jų neturėsiu]

Išverkti akis,

Pamiršti kaip kvėpuoti.

Užjausti nereikia,

Viskas pabodo.

Daugiau gyvent nenoriu,

Skausmas vemti verčia.

Tikėjimas senai išgaravo,

Vilties ir tos neturėjau.

Kiek visko patyriau,

Kiek visko įvyko.

Nė kart nesustojai,

Nė kart nepagalvojai.

Skaudėjo labai,

Kai mylėti bandžiau.

Verkiau dar ilgai,

Po to, kai netekau.

Kai netekau visko,

Kas kažkada brangu man buvo.

Kai netekau to,

Ko gražinti nebegalima

********

Išnaikink klausą,

Panaikink regą.

Nebelaisk kalbėti,

Nebeleisk jausmus turėti.

Priversk viską pamiršti,

Priversk neegzistuoti.

Širdį mano išplėšk,

Viską ką turiu – sunaikink.

Gali ir be galvos mane palikti,

Ar venas išdarkyti.

Džiaugsmo gyventi nematau,

Noro, ir to neturiu.

Troškimą tik vieną įgyvendink,

Egzistenciją mano užbaigti padėk.

Uždusink,

Užsmauk.

Viską ką turiu,

Atimk!

Pakaruokliu paversk,

Skenduoliui į poras atiduok.

Ką tik nori su manimi daryk,

Kad tik nieko daugiau jausti negalėčiau.

It has changed

Jau senokai nebegroju,

Tom plonom gyvenimo stygom.

Jau senokai nebežiūriu,

Į amžinus tolius.

Neklausau senų dainų,

Nedainuojų pamėgtų dainų.

Negalvoju apie tai kas buvo,

Nesistengiu prisiminti.

Daugiau nebetariu tavo vardo,

Daugiau mylėt tavęs nemoku.

Pamiršau kaip viskas prasidėjo,

Pamiršau ir kaip tai baigės.

Jau senokai nevaikštau takais,

Tavo ir mano pramintais.

Jau senai nesėdžių ant svajonių jūros kranto,

Kūrį susikūrėme kartu.

Daugiau nebetariu myliu,

Daugiau ašarų tau skirtų neturiu.

Pamiršau kaip tave mylėjau,

Pamiršau ir kaip mylėjai tu mane.