Nuvylei Tu mane

Tai buvo viskas, ko tada norėjau,

Truputis meilės ir daugiau suvokimo.

Tai buvo viskas, ko mano iškankinta siela troško,

Jausmų ir gal dar glamonių šiltų.

Viską dėl to atiduoti galėjau,

Viską, kas man buvo brangiausia.

Dar daugiau duoti būčiau galėjus,

Dar daugiau, jei tik būtų tau to reikėję.

Bet tau buvo nė motais mano jausmai,

Mano troškimai ir menkos viltys, pažadai.

Tau mažiausiai rūpėjo mana širdis,

Mano skausmas, mano meilė tau.

Nemanau, kad nuvyliau aš tave,

Juk norėjau tiek nedaug...

Bet tu sugebėjai manas ašaras pašaukti,

Ir dėl jų neatsiprašei...

Ne man...tik tau

Ne man, žmogau, tave mylėti,

Ne man, brangus, tau širdį atiduoti.

Ne man, kalbėti tau gražius žodžius,

Ne man, kurti svajones su tavimi kartu.

Ne man, mieliausias, leista tikėtis,

Ne man, svarbiausias, duota jausmus dalyti.

Ne man, nakties stebuklais tikėti,

Ne man, akis ir vėl pramerkti.

Tik tau, žmogau, leista vilčių turėti,

Tik tau, brangus, galima širdis daužyti.

Tik tau, vyno taures kilnoti,

Tik tau, į nakties žvaigždes žvelgti.

Tik tau, mieliausias, mylėti leista,

Tik tau, svarbiausias, angelais tikėti duota.

Tik tau, jausmus garsiai išsakyti,

Tik tau, dulke pavirst nebijoti.

Pripratau prie tavų bučinių,
Prie glamonių šiltų.
Pripratau prie tavęs,
Kaip diena prie nakties.

Troškau tavęs,
It gėlė vandens.
Norėjau tavęs,
Kaip kad norėjai manęs.

Svajojau apie meilę,
Tarp tavęs ir manęs.
Svajojau apie lūpas,
Tik tavas...

Netektis

Klupau aš prie tavo,

Gėlėm apkloto kapo...

Ir suprast negaliu,

Kodėl išėjai...

Dienai tik brėkštant,

Rūkui išnykstant...

Suprasti nemoku,

Kur visko prasmė.

Buvai tu lyg saulė,

It lietus gaivus.

Buvai tu lyg kelrodis,

Man toks brangus...

Ir vystant lelijoms,

Karkiant varnams.

Suprasti tik noriu,

Ar visa tai tiesa...

Momentas

Nežinau, kaip čia taip nutiko,
Bet tavo vardo ištarti jau nemoku.
Seniau dar kartais sukalbėdavau jį,
Lyg kokią tylią maldą,
Bet jau nebe...

Šaltis manoje širdyje rado sau jaukią vietą,
Dabar ten atšiaurų, tik baltom meškom gyventi.

TVXQ! 동방신기_Catch Me_Music Video

Addiction since the come back day <3

Angelai nusigręžti išmoko,
Vilčių jie mums jau neteikia.
Beliko tik skausmas ir nežinios,
Klaidingi keliai ir pelkės gilios.

Jau net nežinau kur sukti,
Ką sakyti, ar daryti...
Jau pasiklydau savy,
Ir daugiau nėr kur dingt...

Optimizmo jau neregiu niekur,
Akys užtinusios nuo sunkumų.
Patyriau jų daug, per daug,
Bet gyvenimas dar laiko...

Dienos

Aš tikiuosi, kad tu mane vis dar girdi,

Tikiuosi, kad vardo mano nepamiršti...

Buvo dienos ir naktys,

Žiemos ir vasaros beribės.

Buvai tu ir aš,

Buvom mes abu.

Tarp vyšnių baltų,

Tarp žvaigždžių ryškių.

Viens kitą mes laikėm,

Mylėt vis žadėjom.

Prabėgo jau metai,

Vieni ir antri.

O šaltas tavo veidas,

Išliko toks pat.

Kaip skaudu ir graudu,

Prisiminti dienas.

Kai nieko brangesnio,

Nebuvo už MUS.

Aš vis dar tikiuosi, vis dar viliuosi,

Kad giliai širdyje, tu dar prisimeni jas...

Nubudimas

Lyg ramios elegijos gaida,
Lengva, švelni, graudi...
Nubudai tu visai šalia,
Taip paprastai, nekaltai...

Krentant medžių lapams geltoniems,
Besidangstant žemei nauja skara.
Tu ir vėl šalia manęs pakilsi,
Ir švelniu žvilgsniu pažvelgsi.

Kai padangę rausvi debesys skruos,
Kai vieversiai gaidų jau negiedos.
Ar laikysi tada mane už rankos,
Ir ar vesi tuo nepažintu nakties keliu ?

Ar ištarsi tu nubudęs mano vardą,
Su rudens nauja diena nušvisi...
Ir kai vėl išauš gūdi naktis,
Ar žadėsi, nepalikti ?

O, meile... Šaukiau aš tave

Ieškojau aš meilės, kai švietė pilnatis, nakti mėnulio:

-O, kur tu, meile mana?

Ar dar tebelauki manęs,

Ar tiki, kad ateisiu?

Prašiau Dievų, it pranašų kokių:

-Nušvieskit man kelią,pas meilę maną.

Ir kai nušvito negrįstas kelias,

Puoliau aš juo, tik pas tave.

-Aš čia, jau čia ,- surikau nakčiai gūdžiai,

-Aš čia, jau čia, ar matai tu mane?

-Aš čia, jau pas tave,- kaip niekada su meile,

Šaukti pradėjau jausmingai.

-Aš čia, jau čia ,- kartu kalbėti medžiai pradėjo,

-Aš čia, jau čia ,- kuždėjo žolė po mano kojom.

-Aš čia, jau pas tave ,- tyliai ištariau,

Su už kalnų kylančia saule.

Bėgau ir klupau, kad tik tave pasiek galėčiau;

-O, meile tu mana ,- tyliai aš kuždėjau.

Ir kaip dar niekad, kaip dar niekad,

Tave vieną mylėt rimtai pasižadėjau.

Kai skausmo ašaros mirgėt pradėjo,

Kai jau šaukti nebegalėjau, supratau.

Pasiekiau tave, o meile tu mana,

Pasiekiau ir amžiams likau aš drauge.