Kol man smagu - viskas idealu

Vis nenustoju šypsotis,

Nuoširdžia, šilta ir visiems priimtina šypsena.

Na ir kas, kad pasauly taikos nėra,

Mano pasaulėly ji visada išliks.

Negaliu nustoti juoktis,

Vis prisimenu kaip su rūbais maudytis bėgau.

Na ir kas, kad mano amžiui tai nedera,

Širdyje aš amžiams liksiu vaiku.

Tad dabar iškelsiu rankas aukštyn,

Leisiu vėjui sudarkyt savus plaukus.

Leisiu sau nereaguot į kitus,

Bei pasiduot linksmumo ir džiaugsmo momentui.

Tad dabar iškelsiu rankas aukštyn,

Nersiu į vandenyno bangas.

Ir visai nekreipsiu dėmesio ką sakys kiti,

Nes tai mano gyvenimas - mano laisvė.

Visada pavydėjau tiems vaikams,

Kurie sėdėdavo prie kranto ir statydavo smėlio pilis.

Visada jiems pavydėjau,

Nes troškau būti jų vietoje...

Bet aš vėl išmokau šypsotis ir džiaugtis,

Išmokau statyti tas smėlio ir pasakų pilis.

Na ir kas, kad man nederėtų turėti purvo ant veido,

Kol man smagu - viskas idealu.