Kaip atrodo mudviejų svajonių kampelis.
Pradėjau tikėti,
Kad jo jau senai nebėra.
Bet netikėtai, kai vilties išvysti tą vietą neliko,
Ji pasirodė.
Savo sapnuose išvydau žalią žolę,
Ant kurios mudu gulėdavom.
Žydinčius medžius ir gėles,
Kurių skriejantys žiedlapiai įsipindavo į mūsų plaukus.
Išvydau ir tą nedidelį tvenkinį,
Kuriame kartu su lelijom laiką leidom ir mes.
Po to sapno supratau,
Kad pasiduoti nereikia.
Kad tos vietos ieškosiu ir tikėsiu,
Jog vieną dieną ją atrasiu, o kartu su ja ir tave,
Mano senai užmiršta meile.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą