Tos sunkios ir nelengvos,

Karčios ir vos pakenčiamos.

Laiko stokos ir brangių akimirkų,

Iškankintos emocijos liko su manim.

Kiekviena naktis man būna kančia,

O sapnai kuriuos sapnuoju, sukelia karštinę.

Kai bandau išvaryti viską iš galvos,

Tai prisiminimai suspaudžia mane dar labiau.

Tikriausiai galiausiai pasiduosiu,

Nes nebus jau to kuris sako – laikykis.

Tikriausiai pamesiu ir savo tikėjimą,

Apie kurį dar kažkada man pasakojo.

Jei tik galėtum vieną minutę palaikyti mano ranką,

Jei tik galėtum vėl pažvelgti į akis.

Tikriausiai pati savim patikėčiau,

Tikriausiai išmesčiau tave iš galvos amžinai...