Postas nr 200

Štai ir numeris 200.

Nuo pirmojo čia parašyto pranešimo praėjo jau nemažai laiko. Kiek ? Kažkur metai ;P

O ką gero per tuos vadinamus metus čia paskelbiau ?

Išliejau savo širdį kažkokiomis tai meilės eilėmis, poezija ir nusikalbėjimais.

Kartais juokavau, kartais kažkam specialiai rašiau.

Ar kažko už tai sulaukiau ?

Na taip, pagyrimo, poros gerų žodelių, bet ne to, ko tikėjausi.

O ko aš tikėjausi ? Tame ir bėda, negaliu pasakyti, nes vis dar viliuosi, kad kažkas skaitantis tai suvoks.

Taigi, šiuo savo postu norėčiau pasakyti AČIŪ tiems, kas randa laiko paskaityti, net man paskui parašyti ir pasakyti kažką mielo širdžiai.

Ačiū savo internetiniams draugams kurie visada liks ištikimi ir supratingi :)

Na ir ačiū tiems draugams, kurie mane susitikę pradeda komentuoti ką rašau ;D

AČIŪ ;P

The beginning started coincidentally for us.

At first, I’d never knew this would be love even in my dream, but it is.

Your heart keeps going thump thump

You keep smiling at me and starting to love me without even realizing it.

You have fallen for me, fallen for me, melted in my sweet love.

You have fallen for me, fallen for me, mesmerized by my charming gaze.

See my eyes You fell for me

See my eyes You have fallen for me

Love always comes unexpectedly like destiny.

It soaked me like shower I’d never know it was love.

even eyes closed, i occur to you from time to time.

Whenever you see your face blushing, You fall in love with me without even realizing it.

You have fallen for me, fallen for me, melted in my sweet love.

You have fallen for me, fallen for me, mesmerized by charming gaze.

See my eyes You fell for me

See my eyes You have fallen for me

I fall in love with you too Now i will confess I am in love with you.

I fall in love with you too My heart says I am in love with you.

See your eyes just look at me

See your eyes I love you

(see my eyes) forever and ever even after time passes

(see my eyes) without knowing it you have fallen for me.

You're my angel

You're my angel,

And I can't let u go.

Please stay with me just tonight,

Just this one moment in my short life.

And don't let go,

I beg of you.

Don't let go,

And hold me strong.

Let me just fade in you arms,

Let me dream, that it's going to be this way - forever.

And if my hearts stops beating,

If there is no more 'doki doki' sound

I beg of you,

Just take me with you to heaven.

Take me through heavens door,

Maybe give me wings.

But please, don't leave me,

Don't let me stay alone in this world.

Let me just be happy for a moment,

Let me be in my dream wonderland just with you.

You're a serial killer,

That I know too good.

You kill me, not with violence,

But just by looking at my eyes.

And I know,

That you have real wings.

Wings, that can take you high away,

Away from me.

So please, please, oppa,

Let me be with you.

Just this one short moment,

Just till this song is over.

Jau nustojo suktis,

Manoji karuselė.

Jau seniai nebeskamba,

Rami lopšinė.

Kur dingo visa tai,

Kas teikė man tiek džiaugsmo ?

Kas išjungė gražias šviesas,

Ir sustabdė skambėjusią melodiją ?

Jau nepamenu,

Kada girdėjau tą širdžiai mielą melodiją.

Jau nepamenu,

Kada sėdėjau ant ratu besisukančio arkliuko.

Ar dar kada gausiu progą,

Nubraukti tas miegančias dulkes ?

Ar kada vėl bus tas metas,

Kai muzika mylima suskambės?

Narnija ir ta stebuklų šalis kurioje rasiu tave

Kur ta stebuklų šalis,

Kurioje gyveno Alisa.

Kur toji šalis,

Kurioje aš rasiu tave ?

Ar už jūrų,

Vandenynų ir žemynų ?

Už aukštų kalnų,

Kopų smėlingų ?

O gal ji tik už kampo,

Už mano namo tvoros ?

Gal ji visai šalia,

Tik už mano įsivaizduojamos sienos ?

Kur tos durys,

Į Narnijos pasaulį ?

Kur tos durys,

Kurios nuves į mano pasaulį ?

Ar tai gali būti,

Spintos durys ?

Gal tai durys,

Vedančios iš žemės ?

Kur visa tai yra ?

Kur man rasti tave ?

Kur pasakyti, kad myliu ?

Kur prisipažinti, kad tyliu ?

Vaizdas iš šono - ne toks jau ir mielas.

Žiūrėti iš kampo,

Nėra jau taip malonu kaip galvojau.

Jaustis antra,

Taip pat ne taip gerai...

Kai amžinai buvau pirma,

Dėl to likdavau nepatenkinta.

Kai amžinai būdavau viso to centre,

Mane tai užknisdavo.

Ta tavo meilė tik man vienai,

Atrodė kvaila ir paika.

Tie tavo jausmai ir pažadai man vienai,

Atrodė nereikalingi.

Kai prašei manęs pagalvoti,

Aš atsakiau - na jau ne.

Kai prašei to nenutraukti,

Parodžiau tau špygą.

O dabar,

Po daug daug laiko.

Kai dienos man jau be saulės,

O dangus amžiais tamsus.

Po ilgų vakarų vienatvės,

Muzikos ir filmų liūdnų.

Man gaila visko visko,

Ko dėl savo kaltės netekau.

Kai žvelgiu iš šono,

Į tave...Į ją.

Man širdis plyšta iš skausmo,

Nes tai galėjom būti mes.

Kai matau tavo meilę,

Kurią dovanoji tik jai vienai.

Noriu pulti ant kelių,

Ir atsiprašyti už viską.

Noriu pasakyti,

Kad tu man vienas.

Prisipažinti,

Kad be tavęs ir gyventi nesinori.

Bet nenoriu vėl visko gadinti,

Apsukti ne ta linkme.

Nenoriu sugriauti dar vienos tavo meilės,

Kuri šiuo metu tikra.

Laiko neatsuksi, nesustabdysi ir jau nepakeisi.

Laikas tekėjo savo tempu,

Bėgo sekundės ir minutės.

Valandos ir paros,

Mėnesis po mėnesio...

Galiausiai su tuo laiku,

Ir keistom svajom.

Aš išmečiau tave iš savo galvos,

Sugebėjau su viskuo susitaikyti.

Kaip ir laikas,

Aš bėgu tolyn.

Kaip ir negailestingas laikas,

Viską pakeliui keičiu.

Tiek save, tiek tave,

Tiek savo širdį, tiek tavąją.

Kaip sakoma - laiko nesustabdysi,

Tad reikia su juo susiderinti.

Laikas skubės ir toliau,

Aš laikysiuosi jam prie šono.

Tu gal ir sustosi, ar norėsi viską atsukti atgal,

Bet to padaryti jau negalėsi.

Tad gal kitą kartą,

Kai laikas vėl išmuš tinkamas.

Nesugalvok jo pagreitinti,

Ir nuo visko pabėgti.

Už laiko sienos vistiek nepasislėpsi,

Ji tik dar labiau pakenks.

Tad susitaikyk po velnių su viskuo,

Ir džiaukis šia minute.

Nieko nesuprantu

Pagal tave - iš manęs jokios naudos, aš nerangi ir visiems užkliūnu.

Pagal tave - tu idealus, o man iki to dar toli.

Bet pagal jį - aš puiki bei sumani, aš visada tiesiu pagalbos ranką.

Pagal jį - aš įstrigus giliai širdy ir mintyse, o jis ir nenori to pakeisti.

Tai kodėl Tu man labiau brangus esi ?

Pagal tave - esu per daug lengvo būdo, nevikri ir neįdomi.

Pagal tave - tu visiems esi pavyzdys, o aš tokia būti negaliu.

Bet pagal jį - aš nereali ir lyg žvaigždė skaisti.

Pagal jį - tai aš priverčiu pasaulį spindėti gražiausiomis spalvomis.

Tai kodėl tada Tu man amžinai esi vienintelis ir mylimiausias ?

No one ever sees, no one feels the pain
Teadrops in the rain

I wish upon a star, I wonder where you are
I wish you're coming back to me again
And everything's the same like it used to be

I see the days go by and still I wonder why
I wonder why it has to be this way
Why can't I have you here just like it used to be

I don't know which way to choose
How can I find a way to go on ?
I don't know if I can go on without you oh

Even if my heart's still beating just for you
I really know you are not feeling like I do
And even if the sun is shining over me
How come I still freeze ?
No one ever sees, no one feels the pain
I shed teardrops in the rain

I wish that I could fly, I wonder what you say
I wish you're flying back to me again
Hope everything's the same like it used to be

I don't know which way to choose
How can I find a way to go on
I don't know if I can go on without you, without you

Even if my heart's still beating just for you
I really know you are not feeling like I do
And even if the sun is shining over me
How come I still freeze ?
No one ever sees, no one feels the pain
I shed teardrops in the rain

Oh... I shed teardrops in the rain
Oh... Hey... Teardrops in the rain

Even if my heart's still beating just for you
I really know you are not feeling like I do
And even if the sun is shining over me
How come I still freeze ?
No one ever sees (no one) no one feels the pain (no one)
I shed teardrops in the rain
Teardrops in the rain
Teardrops in the rain
Teardrops in the rain...

Aš supratau - negaliu tiesiog visko į kažkokią knygą sukišti, per daug sunku man atrinkti tai, kas teisinga, o kas ne... Liūdna dėl to tikrai, bet manau, dar nepasirengusi tokiam darbui esu :(

Geriau jau kursiu žmonėms, kurie paspaudžia nuorodą, permeta akimis mano darbus ir išeina. Gal vienam iš tų žmonių kažkas patiks, jis liks sužavėtas ir to dėka kažką gero kitiems duos :)

Hope

As days and months passed by You didn't call me
Tears fall and my heart hurts
No, it's only temporary
It's probably not, it's probably not
It's probably not, maybe you appease me but
The empty space that you left grows

Even if I see you again, you are my love
Even if I see you hundreds of times, I am your love
You are my love that the heavens have granted
You've only lost your way for a little while
If I am born again, all I want is you
If I love again, all I want is you
You'll come back, you'll come back
Because I don't exist without you

You told me you loved me
Just where did you go, leaving me behind?
My two hands that you held, even our promise
How could you leave me and break that promise?

It's got to be a dream, it's got to be a dream
It's got to be a dream, maybe I've been fooled but
It is sorrowful that I am left alone

Even if I see you again, you are my love
Even if I see you hundreds of times, I am your love
You are my love that the heavens have granted
You've only lost your way for a little while
If I am born again, all I want is you
If I love again, all I want is you
You'll come back, you'll come back
Because I don't exist without you

I thought that this was all only a nightmare
I just want to wake up from this dream

When today passes and I open my eyes again tomorrow
I'll hope for this to be a dream and not a reality
I'll hope for all this to have been a dream even more realistic than reality
I want you, I still want you

Even if I look back, you are my love
Even if I look thousands of times, I am your love
You are my love that the sky has permitted
We were just momentarily separated
I only want you even if I see other women
I only want you even if I love another
You'll come back, you'll come back
Because I don't exist without you

Every night I pray
So i can be happy not miserable
You can't love another man except me
I has to be you
My heart saying it's you
I'm not changing
If I am born again all I want is you

If I am born again, all I want is you
If I love again, all I want is you
You'll come back, you'll come back
Because you don't exist without me

Tikriausiai jau savų eilių nebekelsiu į internetą - fan fic ir panašiai taip įmesiu, bet kitko jau ne.

Kodėl ? Nes rengiuosi rimtam darbui, o paskui jei man pavyks ko noriu, tai dar sugalvos kas prisikabinti, jog tai jau paplatinta ir neapsimoka nieko daryti ;D

Sou, tikiuosi jūsų vadinam džiaugsmui užteko mano senų eiliuotų ir ne nesąmonių ;-)

Something

Ar gali būti,

Kad tai buvo netikra ?

Ar gali taip būti,

Kad pavogtas nekaltos mergelės bučinys, tebuvo tavo žaidimo dalis ?

Ar kas pasikeistų,

Jei tiesą ji tau atskleistų?

Kad jos meilė tau skirta,

Buvo tikra.

Kad ji buvo tyra,

Ir lyg saulė skaisti.

O tas bučinys,

Tik vienam tau tebuvo laikytas...

*

O, berneli nelemtas, iš tolių atklydęs,

Pažvelk tu į ją, kuri meilę tau žada.

Pažvelk į mergelę su šypsena šilta,

Pažvelk tu į tą,kuri myli tave.

Neversk tu jos verkti,

Liūdėti, nekęsti.

Neversk jos kentėti,

Dėl tavo klaidų.

Kai vėl pasiduosi pagundai kitos,

Pagalvok apie tą, kuriai tu brangus.

Kai vėl imsi žaisti žaidimus keistus,

Prisimink tą mergelę kuri laukia tavęs.

Dienoraštinis įrašas

Ech, čia tipo mano dienoraštis, o aš tik savo darbus ir nieko daugiau keliu ;D Pagaliau išklyksiu kas man ramybės neduoda ;D

Tai vat, pastaruoju metu tikrai daug laiko skiriu netikusių fan fic istorijų rašymui ir puikiai žinau, kad iš jų man jokios naudos. Labai norėčiau parašyti normalią knygą, mat visada turėjau svajonę išleisti savo knygą - ne šiaip kokių prozų ar eilių, bet romaną ar kažką tokio. Tikrai ne retai imdavausi rašymo ir atrodydavo, kad tai jau kažkas gero ir panašiai, bet galiausiai nusivildavau savimi ir tuo ką rašydavau - man tai atrodydavo banalu, bet kitiems patikdavo. Gal dėl to, kad banalumas kartais pats priimtiniausias ?

Bet aš nenoriu rašyti banaliai >.< Noriu kažko išskirtinio, jokių vampyrų, vilkolakių ar Harių Poterių, noriu sukurti kažką - kas atskleistų mane.

Kai sugalvoju rašyti kažką yaoi (verčiant iš jpn kalbos - vaikinų meilė) tai galiu sėdėti kiaurą parą ir minčių vis tiek per daug, parašau šimtą ir daugiau puslapių... Bet kai noriu normalybių - tai tik špygą matau>.<

Ką turėčiau daryti ? Žinau, kad galima daug norėti, o kai nori ir stengiesi - tai dažnai pavyksta... Bet kažkaip manau, kad greičiau parašyčiau kokį erotinį romaniūkštį, kurį skaitys vidutinio amžiaus moterėlės gulėdamos prie jūros ir neturėdamos ką veikti, o ne žmonės, kuriems norėčiau taip pat suteikti įkvėpimo >.<

Ačiū

Kaip ir kiekvieną kartą aš pabudau tavo glėbyje ir nenorėjau iš jo atsikelti. Prisiglaudusi arčiau ir padėjusi galvą ant tavosios krūtinės giliai įkvėpiau nuostabaus aromato. Jau nežinojau, ar tu specialiai kažkuo kvepintis pradėjai, ar tai tiesiog kvapas, kurį tu vienas spinduliuoji – bet tai varo mane iš proto. Stebėdama tavo ramų veidą aš galiu jaustis rami, o žvelgdama, kaip lengvai virpa tavo vokai, visai nepabijau paliesti tavus plaukus, perbraukti per juos pirštais.

-Amžinai lik su manim... ,- tyliai sumurmu ir užsimerkiu. Klausytis tavo ramaus ir gilaus kvėpavimo, man yra didžiausia palaima, tai geriau, nei klausytis lengvų lietaus lašų beldimosi į langą.

-Lik su manimi ,- išgirstu tavo balsą ir pramerkiu savas akis. Tu pabudai ? Ar tai tik mano vaizduotė ? Tavo vokai užmerkti, kvėpavimas tas pats, bet tavosios rankos mane suspaudžia glėbyje daug stipriau. Priverčiu nusišypsoti, tai apsimetėlis. Lengvai kumšteliu tau į šoną ir su pasigėrėjimu stebiu kaip prasimerkia tavosios akys.

-Ką ten sakei ? ,- tyliai paklausiu bijodama išbaidyti ramią ir tokią malonią tylą. Tu pats nieko nesakai, tik žvelgi į mane, o nuo to žvilgsnio pradeda stipriau trankytis manoji širdis.

-Tu tikriausiai niekada negalėsi ramiai į mane žvelgti ,- pasakai uždėdamas ranką prie mano krūtinės, šiek tiek prisimerkdamas ir nusišypsodamas. Ne tik mano širdis, bet ir kvėpavimas, ir pulsas, viskas šokteli link pamišimo. Už ką tu su manimi taip elgiesi ?

-Aš...Tiesiog... ,- nežinau ką sakyti, noriu amžinai žvelgti į tas akis ir nepaisyti to, kad visa šitai mane žudo.

-Žinai, o aš ir nenoriu, kad tu reaguotum kitaip ,- vėl prabilai. Šiandien jau pasakei daugiau, nei per visą vakarykštę dieną ir aš dėl to laiminga. Ačiū, kad leidi man jaustis laimingai ir neliūdėti. Lengvai atsikvepiu ir panardinu savo veidą tavosiose rankose kurios švelniai palietė mano skruostus.

-Tu man labai brangus ,- ištariu, lyg pirmą kartą ir skruostais pajuntu riedant ašaras. Nevalyk jų – pagalvoju ir esu patenkinta, net tu leidi joms tekėti toliau.

-Žinau.

Cha, tikriausiai turėčiau nusijuokti dėl tokio atsakymo, nes tu save myli tiesiog per daug. Bet nesijuoksiu, nes man gera, kad tai žinai.

-Nebeverk, tai išvarys mane iš proto ,- tai sakydamas paglostai manuosius plaukus ir priglaudi lūpas prie vienos iš riedančių ašarų. Na už ką verti taip mane jaustis ir trankytis mano širdį ? Kodėl negali palaukti, kol savo jėgomis iškeliausiu iš šio pasaulio.

-Atleisk ,- ištariu šlapiomis, nuo ašarų akimis. O kam kalbėti lūpomis, kai viską pasako žvilgsnis.

-Neturiu už ką ,- balsiai atsakai tu ir supini mudviejų pirštus...

Tokie paprasti, neypatingi, kiekvieno girdimi ir sakomi žodžiai tiek man, tiek tau tada buvo brangūs. Gal mes vienas kitą mylėjom kiek kitaip, nei galėjom pagalvoti, gal tą meilę suvokėm kiek pavėluotai, bet aš buvau patenkinta. Patenkinta tuo, kad nepaleidai manęs iki paskutinės mano minutės, kad likai prie manęs ir tvirtai buvai apkabinęs.

-Kim... Už viską tau dėkoju ,- ištariau virpančiomis lūpomis ir dar tada, kai mano akys pradėjo merktis mačiau tave, tavo veidą artėjanti prie manojo ir tavo lūpas, taip atsargiai, lyg būčiau trapiausias porcelianas, taip atsargiai, lyg bijotum mane sužeisti, prisiliečiant prie mano lūpų.

Koks keistas tas mūsų pirmas ir paskutinis bučinys, apie kurį svajojau nuo tada, kai paėmei mane už rankos...

Keliauju

Keliauju kiemais,

Ir dar nepramintais takais.

Keliauju, kad surasčiau,

Tą savo vietą po saule.

Bėgu aš kopomis,

Plaukiu per giliausias jūras.

Kad ten kažkur pamatyčiau tekant saulę,

Kad ten aš rasčiau ir tave.

O kai laukuose pradeda svirpti žiogai,

Kai pro tamsią dangaus paklodę išnyra šviesa.

Man tenka sustoti, įkvėpti,

Ir vėl laukti nežinomos tamsos.

Į dangų kylant žibintams,

Ir skambant kitų balsams.

Aš vėl keliauju kur akys mato,

Vis dar tais nepramintais takais.

Užtemdytos saulės žemėje,

Man lengviau keliauti.

Užtemdytos saulės žemėje,

Žinau, kad iš tolo pamatysiu tave.

Tad aš keliauju ,

Ir varstau svetimų namų duris.

Keliauju tik tam,

Kad neprarasčiau minčių apie tave.

08-01/08-02

Vėsūs pirštai,

Bet karšti prisilietimai.

Paprastas kambarys,

Bet lyg rojus žemėj.

Tu tik žmogus kitiems,

Bet man - esi viskas.

Tu darai tai, ką moka visi,

Bet man tai lyg stebuklai tikri.

Tas tavo balsas,

Toks įprastas, neišsiskiriantis.

Man jis vienintelis ir pats nuostabiausias,

Tada kai į ausį kuždi, kad myli.

Ir mudu abu,

Tik dar du Dievo sutvėrimai.

Tokie paprasti kaip visi,

Ir tuo pačiu - patys paslaptingiausi.

*

Plėšoma savo jausmų,

Mėginu žvelgti pirmyn.

Mylėjau tave - bet tai neigiau,

Geidžiau kito - bet to nerodžiau.

Buvau pasiryžus,

Pasirengus susitikt su tiesa.

Kad mano meilė tau - niekada nesibaigs,

Kad jo nenustosiu norėti - kol neturėsiu šalia.

Tik tak, tik tak,

Tiksi vis dar mano laikas.

O tavęs pamiršti neišmokstu,

Jo išmesti iš galvos, taip pat nesugebu.

Tai apie ką dar kalbėti ?

Ką turėčiau neigti, o ką teigti ?

Su kuo turėčiau išsiskirti ?

O su kuo - pasilikti ?

Pačioje pabaigoje,

Manau atsakymas bus aiškus.

Pačioje pabaigoje,

Būsiu pasirinkusi klaidingai.

*

I don't want to hurt you baby,

You told me while closing the door.

I was standing like stupid,

Staring and hoping - that it's only a joke.

You will come back,

I said to myself.

I was waiting and waiting, and waiting,

For you to come back to me.

But you didn't!

You left me and ran away.

Away with a secret,

That you ended loving me.

In the end,

It was only me.

No more you,

No more anyone else.

And the love,

That I felt for a long time.

It was gone,

It ran away with you through that door.

*

Nors saulė dar nenusileido,

Nors gyvenimas dar verda už lango.

Leisk prigulti ant tavo kelių,

Leisk sustabdyti šį momentą bent trumpam.

Ir nors tai nėra realybės dalis,

Nors tu ryt pakilsi, o man teks tave paleist.

Pabūkim taip kartu, tik mudu,

Tik dabar.

*

Nejučia nusileidai į mano pasaulį,

Taip tyliai, lyg pirmasis sniegas.

Nejučia pajutau užsidegusią meilę tau,

Lyg netikėtai įžiebtą kibirkštį ugnies.

Pamilau tave tau nežinant,

Leidau sau svajot apie tave.

Taip pat tau nežinant nustosiu mylėti,

Ir kas nakt sapnuose regėti tave.

*

Pasakyk, kad viskas bus gerai,

Leisk patikėt, kad ir be tavęs gyventi galėsiu.

Pasakyk, kad gyvenau tik iliuzijom,

Ir kad joms niekada nebuvo lemta išsipildyt.

Leisk surasti naują gyvenimo prasmę,

Išmesti tave iš savo širdies - padaryti ją vėl laisvą.

Pasakyk man, kad atėjo tas laikas,

Kai man reikia galiausiai užaugti.

Leisk, o gal tiesiog priversk mane suprasti,

Kad tu buvai tik mažo vaiko pasitenkinimas.

Ir pasakyk nuoširdžiai, iš širdies,

Kad mes per daug skirtingi, jog būtumėm kartu.

Tavo akis pažinojau geriau nei tu pats,

Tavo balsą atskyriau didžiausiam balsų gaudesy.

Dėl tavęs nustojau verkti - tik šypsojausi,

Bet po velnių , tu viską sugadinai.

07-31

Tas pats žadinantis vaizduotę bangų trenksmas,

Ir karšta saulė neleidžianti sušalti.

Tas širdžiai brangus mylimojo balsas,

Ir rankos tvirtai laikančios virš visko.

Visą tai gavau iš tavęs,

Tą dieną kai mudu buvom kartu.

Visą tai gavau iš tavęs,

Tada, kai sakei - myliu.

Nebijojau tada aš galingos jūros,

Ir vėjas žvarbus man nebuvo baisus.

Jaučiausi saugi su tavimi šalia,

Jaučiausi mylimą, ta trumpą akimirką.

Gal visa mūsų laimė ir meilė truko trumpai,

Gal visi pasakyti žodžiai tebuvo minutės reikšmės.

Bet giliai širdyje abu žinojom, kad tai nepaprasta,

Abu žinojom - kad mūsų meilė tikriausia pasauly.

Nors išsiskyrė mūsų keliai itin greitai,

Nors buvo lemta mums daugiau nesusitikt.

Neklausėm likimo, jam nepaklusom,

Ir paskutinį kartą paskendom meilės verpete.

Trumpa kūryba iš Lenkijos. 08-02

*Mažuti, myliu tave aš gal net truputį,

Ir nors mūsų meilė dieną tik žaidimas.

O naktį tai tik seksas ir kinas,

Man tai įtinka, nes aš noriu būt nuo visko laisva.

Tad pažaiskim dar truputį,

Tą mudviejų sukurtą žaidimą.

Atlikim savo roles idealiai,

Ir nepadarykim jokių klaidų.

Jokių klaidų, tokių kaip jausmai,

Nepradėkim jausti kažko daugiau, nei reikia.

Nepradėkim mylėti vienas kito,

Tegul visa tai išlieka tik principai.

-O mažuti ,- kartosiu tau kai norėsi,

Ir pageidausiu girdėti tavo atsaką.

-O mažuti ,- ištarsiu tada, kai žaidimas prasidės,

Ir taip pat sakysiu, kai jis pasibaigs.

Jokių jausmų ar emocijų,

Tik suvaidintas malonumas.

Jokių reakcijų į kažkieno žodžius,

Ir jokių svajonių apie ateitį kartu.

Jokių nukrypimo nuo scenarijaus,

Mums abiems tereikia vieno.

Tad pasilikim tam mažam rate,

Ir po velnių - laikykimės pačių sukurtų taisyklių.

O mažuti, gal jau padariau aš klaidą,

Ir pradėjau galvoti ko nereikia.

Tikriausiai teks užbaigti žaidimą,

Ir palikti tik seksą bei kiną.

Bet jei tau tai nepatiks,

Ištarsiu sorry ir padėsiu tašką.

Jokio sekso, jokio kino,

Daugiau nieko, ir mūsų neliks.

*Aš negalvojau,

Kad iš meilės stogas gali nuvažiuoti,

Negalvojau,

Kad dėl jos iš bado mirti pradėsiu.

Nebūčiau taip pagalvojus,

Ar patikėjusi kitais.

Bet štai papuoliau į tą verpetą,

Iš kurio ištrūkti niekaip negaliu.

Ryte keliuosi su mintim,

Kaip labai tavos meilės aš geidžiu.

Naktimis užmingu,

Su svajom, kaip tave apkabinu.

Mano alkio,

Patenkint niekas negali.

Mano troškimų,

Išpildyti nepajėgus nei vienas.

Tai ką dabar turėčiau daryti,

Kai tiek galva tiek siela priklauso tau ?

Ką po velnių dabar daryti,

Kad nemirčiau iš bado be tavęs ?

Tiesiai šviesiai sakau,

Nepasotinama esu.

Gausiu tave, reikalausiu dar daugiau,

O kol kas, marinsiu save badu...

*Mūsų meilė - maskaradas,

Mes lyg lėlės tampomos už virvučių.

Mūsų meilė - lyg beviltiškas žaidimas,

Kuriame laimėti galimybių nėra.

Kai liečiu tavo kūną,

Pamirštu, kad esu tik pėstininkas kažkieno lentoje.

Kai bučiuoju tavas lūpas,

Man nerūpi, kad rankos surištos tvirtai už manęs.

Kad ir ką begalvočiau,

Mintys apie tave aukščiausiai visko.

Kad ir ką bedaryčiau,

Visi veiksmai mane veda prie tavęs.

Tai keista, ir baugu,

Žinau, kad kažkas mane valdo.

Ir vis dėl to mėginu pabėgti,

Patekti į tavo meilės glėbį.

Nors tavo meilės aš ir neprašau,

Nors pasitenkinu tik bučiniais švelniais.

Giliai širdy aš gerai žinau,

Kad mudu abu - tik kažkieno žaidimo dalis.

*Pro savo mažą langelį,

Iš savo ramaus kampelio.

Žvelgiu aš tiesiai, į beribę erdvę,

Kurioje ieškau tik tavęs.

Pro nulinkusius senyvus medžius,

Pro garbingus protėviu kapus.

Aš žengiu į nežinomus tolius,

Kad ten kažkur atrasčiau tave.

Na ir kas,

Kad mano akys regėti negali.

Na ir kas,

Kad kelio nežinau aš gerai.

Mane kojos veda ten,

Kur širdis ir siela sako.

Mano rankos kabinasi visko,

Kas aiškiai primena tave.

Pro klampią upę,

Pro kandančius erškėtrožių sodus.

Aš žengiu pirmyn su mintimi,

Kad galų gale atsitrenksiu į tave.

Aš dažnai sapnuoju,

Kad mudu esam kartu.

Aš dažnai įsivaizduoju,

Kad pats susirandi mane.

Na ir kas,

Kad mano lūpos negali prasiverti.

Na ir kas,

Kad nemoku aš kalbėti.

Vien mano rankų mostai,

Aiškiai nusako koks tu esi.

Vien mano besiveržianti iš krūtinės širdis,

Gertiau nei kas kitas atsako į klausimą - Ar tai tu?