Bet karšti prisilietimai.
Paprastas kambarys,
Bet lyg rojus žemėj.
Tu tik žmogus kitiems,
Bet man - esi viskas.
Tu darai tai, ką moka visi,
Bet man tai lyg stebuklai tikri.
Tas tavo balsas,
Toks įprastas, neišsiskiriantis.
Man jis vienintelis ir pats nuostabiausias,
Tada kai į ausį kuždi, kad myli.
Ir mudu abu,
Tik dar du Dievo sutvėrimai.
Tokie paprasti kaip visi,
Ir tuo pačiu - patys paslaptingiausi.
*
Plėšoma savo jausmų,
Mėginu žvelgti pirmyn.
Mylėjau tave - bet tai neigiau,
Geidžiau kito - bet to nerodžiau.
Buvau pasiryžus,
Pasirengus susitikt su tiesa.
Kad mano meilė tau - niekada nesibaigs,
Kad jo nenustosiu norėti - kol neturėsiu šalia.
Tik tak, tik tak,
Tiksi vis dar mano laikas.
O tavęs pamiršti neišmokstu,
Jo išmesti iš galvos, taip pat nesugebu.
Tai apie ką dar kalbėti ?
Ką turėčiau neigti, o ką teigti ?
Su kuo turėčiau išsiskirti ?
O su kuo - pasilikti ?
Pačioje pabaigoje,
Manau atsakymas bus aiškus.
Pačioje pabaigoje,
Būsiu pasirinkusi klaidingai.
*
I don't want to hurt you baby,
You told me while closing the door.
I was standing like stupid,
Staring and hoping - that it's only a joke.
You will come back,
I said to myself.
I was waiting and waiting, and waiting,
For you to come back to me.
But you didn't!
You left me and ran away.
Away with a secret,
That you ended loving me.
In the end,
It was only me.
No more you,
No more anyone else.
And the love,
That I felt for a long time.
It was gone,
It ran away with you through that door.
*
Nors saulė dar nenusileido,
Nors gyvenimas dar verda už lango.
Leisk prigulti ant tavo kelių,
Leisk sustabdyti šį momentą bent trumpam.
Ir nors tai nėra realybės dalis,
Nors tu ryt pakilsi, o man teks tave paleist.
Pabūkim taip kartu, tik mudu,
Tik dabar.
*
Nejučia nusileidai į mano pasaulį,
Taip tyliai, lyg pirmasis sniegas.
Nejučia pajutau užsidegusią meilę tau,
Lyg netikėtai įžiebtą kibirkštį ugnies.
Pamilau tave tau nežinant,
Leidau sau svajot apie tave.
Taip pat tau nežinant nustosiu mylėti,
Ir kas nakt sapnuose regėti tave.
*
Pasakyk, kad viskas bus gerai,
Leisk patikėt, kad ir be tavęs gyventi galėsiu.
Pasakyk, kad gyvenau tik iliuzijom,
Ir kad joms niekada nebuvo lemta išsipildyt.
Leisk surasti naują gyvenimo prasmę,
Išmesti tave iš savo širdies - padaryti ją vėl laisvą.
Pasakyk man, kad atėjo tas laikas,
Kai man reikia galiausiai užaugti.
Leisk, o gal tiesiog priversk mane suprasti,
Kad tu buvai tik mažo vaiko pasitenkinimas.
Ir pasakyk nuoširdžiai, iš širdies,
Kad mes per daug skirtingi, jog būtumėm kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą