Tai vat, pastaruoju metu tikrai daug laiko skiriu netikusių fan fic istorijų rašymui ir puikiai žinau, kad iš jų man jokios naudos. Labai norėčiau parašyti normalią knygą, mat visada turėjau svajonę išleisti savo knygą - ne šiaip kokių prozų ar eilių, bet romaną ar kažką tokio. Tikrai ne retai imdavausi rašymo ir atrodydavo, kad tai jau kažkas gero ir panašiai, bet galiausiai nusivildavau savimi ir tuo ką rašydavau - man tai atrodydavo banalu, bet kitiems patikdavo. Gal dėl to, kad banalumas kartais pats priimtiniausias ?
Bet aš nenoriu rašyti banaliai >.< Noriu kažko išskirtinio, jokių vampyrų, vilkolakių ar Harių Poterių, noriu sukurti kažką - kas atskleistų mane.
Kai sugalvoju rašyti kažką yaoi (verčiant iš jpn kalbos - vaikinų meilė) tai galiu sėdėti kiaurą parą ir minčių vis tiek per daug, parašau šimtą ir daugiau puslapių... Bet kai noriu normalybių - tai tik špygą matau>.<
Ką turėčiau daryti ? Žinau, kad galima daug norėti, o kai nori ir stengiesi - tai dažnai pavyksta... Bet kažkaip manau, kad greičiau parašyčiau kokį erotinį romaniūkštį, kurį skaitys vidutinio amžiaus moterėlės gulėdamos prie jūros ir neturėdamos ką veikti, o ne žmonės, kuriems norėčiau taip pat suteikti įkvėpimo >.<
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą