Keliauju kiemais,
Ir dar nepramintais takais.
Keliauju, kad surasčiau,
Tą savo vietą po saule.
Bėgu aš kopomis,
Plaukiu per giliausias jūras.
Kad ten kažkur pamatyčiau tekant saulę,
Kad ten aš rasčiau ir tave.
O kai laukuose pradeda svirpti žiogai,
Kai pro tamsią dangaus paklodę išnyra šviesa.
Man tenka sustoti, įkvėpti,
Ir vėl laukti nežinomos tamsos.
Į dangų kylant žibintams,
Ir skambant kitų balsams.
Aš vėl keliauju kur akys mato,
Vis dar tais nepramintais takais.
Užtemdytos saulės žemėje,
Man lengviau keliauti.
Užtemdytos saulės žemėje,
Žinau, kad iš tolo pamatysiu tave.
Tad aš keliauju ,
Ir varstau svetimų namų duris.
Keliauju tik tam,
Kad neprarasčiau minčių apie tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą