Ir kai šiandien iš dangaus lijo lietus,
Kai krito per tamsią naktį žvaigždės.
Aš šypsojausi ir verkiau tuo pačiu metu,
Tu, kaip tas lietus smegai žemėn
Ir žaibišku greičiu bėgai nuo manęs.
Gal tiesiog aš per daug iš tavęs norėjau,
Už tai bandžiau būti tau amžinai šviečianti saulė.
Bet per savo pačios akinančius spindulius nepastebėjau,
Kad iš tiesų tau reikėjo visai ne to.