Mokytoja vedė pusmečius, mes neturėjom ką veikt, kažkam kilo idėja “Kuriam istoriją po vieną žodį.” Štai kas susikūrė :
Buvo karta Vyciokas, kuris mėgo valgyti arkliukus. Kadangi tie arkliukai, parazitukai, mėgo labai greitai skraidyti, jiems nerūpėjo Vyciokas.
Veterinaras - moteris, buvo vyras. Kastravimo mašina.
Taigi nepaisant auksinių kiaušinių arkliukai skraidė. Vyciokas supratęs, kad nepakeis tų arkliukų, pasikeitė pats. Tapo moterimi, o arkliukai dauginosi kaip pasiutę. Jų kailis tiesiog spindėjo.
Vyciokas taip nekentė veterinaro, nes jo meilužė nesugebėdavo iškepti kiaušinienės, bet sugebėjo nuskusti plikai Dovydą (kalba eina tikrai ne apie klasioką). Tasai pametė kiaušiukus, višta juos rado ir išperėjo. Atsirado maži Gytukai (vėl gi kalba eina tikrai ne apie pažįstamą) kurie norėjo valgyti, bet Dovydas maitino Vycioko vaikus.
Vyciokas niekada nesuprato, kodėl *cenzūra* Dovydas tikėjosi dėmesio iš Vycioko.
Arkliukai plaukiojo tiesiog nuostabiai. Dovydas neiškentė, tad šoko nuo stogo. Kraujas ištiško. Žarnos pabiro ant tualeto dangčio (kuris magiškai atsirado Dovydo kritimo vietoj). Vyciokas pagriebęs vieną žarną lakstė po paplūdimį ir šokinėjo kaip kengūra.
Dovydo jaunikliai klykė. Jie negailestingai ir brutaliai kapojo varškę. Susiviliojo pakapoti ir kažką erotiškesnio (Akvile Akvile …), pavyzdžiui - gigantišką arbūzą. Dovydas (turbūt prisikėlęs) su arkliukais skendo nagų jūroj. Tuo pasinaudoją jaunikliai nusprendė įkąsti močiutei į pasturgalį.
- O vaikeliai negailestingieji, kaip drįsot! Parazitai …
Jie suteikė išganymą, paklupdė Vycioką. Tasai nudžiugęs spyrė į arkliuko kanopą, arklys vijosi išganytoją (spėju už tai, kad Vycioką nudžiugino ir tas jį suspardė).
- *cenzūra*! - rėkė.
Vyciokas grubiai užčiaupė arklį su galingu bananu (vaisiumi).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą