Nori pabūti mano dienoraštis ir sužinoti kaip dabar juočiuosi ? Gerai, tuomet klausyk...
Mane užknisa žmonės, kurie nesupranta kaip aš jaučiuosi,
Knisa tai, kad jiems totaliai nusispjauti į mano jausmus,
Į širdį kurią dovanoju...
Mane užknisa tie, kuriems visai nerūpi mano ašaros, kurios nesitraukia nuo veido kiekvieną naktį...
Negaliu pakęsti, kai visi mieliau mane mato su kauke, nei tokią, kokia iš tiesų aš esu ...
Dabar noriu verkti ir po velniu, verksiu! Keiksiu visus kas užklius man bent kažkuo, dievaži, net jei nusišypsos man dirbtinai, iškeiksiu...
Ar yra taip sunku suprasti, kad aš noriu nuoširdumo, tiesos sakymo, o ne melo ir veidmainiavimo ? Nepatinku tau ? Tau sakyk tiesiai šviesiai, ko po velnių stengiesi maustyti mane ir save, juk žinai, kad tiesa vis tiek išlys į išore...
Na ir...Dabar skambėjau kaip depresantė ir taip toliau ir panašiai, kaip pykstanti ant viso pasaulio ir tuo pačiu ant savęs...Ir kas iš to ? Tai aš. Nenoriu kalbėti apie meiles saldžiausias ir visokiausias grožybes, kai man liūdna... Jei tu nori tai girdėti, tai geriau jau ir nyk iš mano minčių tvirtovės, nes toliau tik blogiau...
Aha, aš dabar negalvoju ką rašau, tik spaudau klaviatūros mygtukus, klausydama kažkokios bum bum čiaka čiaka dainelės ir pykdama ant draugų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą