Atimk, o laike, liūtui jo nagus,
Išrauk galingas iltis leopardo,
Lai ryja žemė nekaltus vaikus
Ir fenikso negyvo kraujas verda...
Pavasarius suplak su žiemomis
Ir nugramzdink mus į tamsybę klaikią,
Kaip tau patinka, elkis su mumis,
Tik vieno aš prašau, nuožmusis Laike:
Kad savo nenuilstamu skaptu
Paliest nedrįstum kaktą mano draugo.
Lai atminimui ateities kartų
Jie savo grožį spindintį išsaugo!
Žinok :jei bus kitaip, tai iš bėdos
Jį mano įkvėpimas išvaduos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą