Mano pasaulis
Pamažu atgyja.
Vėl ten žydi baltos gėlės
O su jomis - saulė geltona.
Ne, sausainių jame dar nėra,
Bet užtenka lengvo vėjo gūsio
Nešančio gardų kvapą,
Nuo senos pažįstamos virtuvės lango.
Gal kada pas ją užeisiu
Ir atnešiu ką senai pamiršo.
Tą šypseną laimingą
Ir juoką nepamirštamą.
Kai manojo pasaulio gėlėse
Vėl spindės rasos vaikai
Išeisiu aš pro tas sunkias duris
Kurios laiko mane šiuo metu
Ir aš žengsiu į tą vėjo blaškomą,
Lengvą pasaulį
Kuriame būsi ir TU.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą