Into dust

Nedidelėje pasakų šalyje,

Ten - kur mano širdis amžinai jautėsi gerai.

Gyvenai tu, mano pasakų prince,

Su savo neapsakoma šypsena ir meilės kupina širdimi.

Kai išaušdavo naktis,

Tu stovėdavai po mano langu ir dainuodavai lopšinę.

Kai pakildavo saulė,

Aš rinkdavau gėles po tavais langais ir dainuodavau dainas.

Tu priklausei nakčiai,

Ir jos pavaldiniams.

O aš buvau dienos dukra,

Ir saulės dešinioji ranka.

Mums pagal viską,

Nebuvo lemta susitikti.

Mudu neturėjom,

Net būti kartu.

Bet tavo lopšinės mane žavėjo,

O balsas traukė prieiti arčiau.

Žinojau, kad ir tu manim žavėjaisi,

Ir norėjai pažvelgti į akis.

Aš norėjau pamatyti tavą šypseną,

Apie kurią girdėjau kalbant kitas merginas.

Norėjau išvysti tavas akis,

Kurios kiek girdėjau buvo lyg vandenynas ramus.

Iš tavo dainuojamų dainų prieš miegą,

Gerai suvokiau kas tavo širdyje.

Aš tiesiog norėjau leisti tau pažvelgti į mane,

Norėjau laikyti už rankos, nes ir tu to troškai.

Tas netikęs įstatymas,

Neleidžiantis mums niekada susitikti.

Ta pati saulė, kuri nedraugavo su mėnuliu,

Jie mums draudė net išeiti kartu į vieną erdvę.

O mudu juk gyvenom,

Po tuo pačiu dangum...

Kaip buvo nuostabu,

Kai vieną naktį per miegus.

Iš tavo dainos aš supratau,

Kad jau laikas pamiršti namus.

Kaip buvo nuostabu,

Surikti po tavo langu.

Kad tave aš myliu,

Iš širdies gilumų.

Tą nelemtą akimirką,

Kai mėnulis jau rengėsi mainytis su saule.

Aš bėgau link kalvos,

Ant kurios stovėjai tu.

Pagaliau! Pamačiau!

Tą tavo šypseną... Tas akis.

Pagaliau, laikiau tave už rankos,

Ir galėjau padėti galvą ant tavo peties.

Bet niekada, oi niekada,

Net baisiausiam košmare.

Nesapnavau tokios pabaigos,

Nesugalvojau, ką gali reikšti tos taisyklės.

Mėnulio vaikui neleista žavėtis saulės dukra,

O man, neleista žavėtis tavimi.

Nesitikėjau, kad užsitrauksim neapykantą Dievų aukščiausių,

Nemaniau, kad jie mus amžiams pražudys ir į dulkes pavers...

2011.09.22 My love song to you

When the stars in the sky are glowing

When the moon is shinning bright.

My heart is beating like a music,

Music of my love song.

My love song from the heart

Is made only for you.

My love song from the heart

Is trying to reach your heart too.

And when the night is gone

When there is no more stars or moon.

I hope I will be standing next to you

At that time, when the sun is in the sky <3

2011.09.19

Kaip senai girdėjau tavo balsą,

Dar seniau regėjau tavo veidą.

Kaip senai jaučiau tavo meilę,

Dar seniau pati tave mylėjau.

Kai pasaulis pradės suktis visai į kitą pusę,

Kai prasidės žadėtoji pasaulio pabaiga.

Tikiuosi būsi tu šalia manęs,

Tikiuosi, laikysi už rankos tu mane.

Jei kada tyloje išgirsiu tavo balsą,

Jei kada tamsoje matysiu tavas akis.

Tada nieko daugiau taip nenorėsiu,

Kaip pajudėti iš šios juodos gelmės.

*

When my life is going to be gone,

When I'm going to run away from love.

Please, hold my hand strong,

And don't let me feel alone.

When the world comes to the end

When everything is going to be over.

Say my name once again,

And don't let go, just be with me.

*

Ar dar neatsibodo klausytis kalbų,

Apie skaudžią meilę ir pasaulį negerą ?

Ar dar nepabodo pačiam save smerkti,

Ir klausytis kitų, kurie smerkia save ?

Ar bent pasvajojai būt optimistu,

Juoktis iš visko, gyventi linksmai ?

Ar bent pagalvojai koks pesimistui tikram,

Negražus ir netikęs mūsų gražus pasaulis ?

Kaip reikėtų pasakyti žmogui, kad jis rimtai tau lipa ant nervų... Žinau, toks išsireiškimas yra netinkamas ir panašiai, bet kartais tiesiog jau neįmanoma kitaip to apibūdinti. Keiktis irgi nesinori, nes tai tik parodo, kad žmogus yra neišprusęs ir šiaip, nepraustaburnis, nemandagus... Bet kaip tada turėčiau išreikšti savo pasipiktinimą kai nebeįmanoma tiesiog tylėti, o muštis negražu ?

Kai...

Kai rankos ieško tavo veido,

Kai lūpos bando rasti tavas lūpas.

Kai akys nieko nebe mato,

Aš pasiklystų savo svajose.

Kai tu dar arčiau manęs,

Kai tavo rankos liečia mano plaukus.

Kai tavo akys žvelgia tik į mane,

Aš noriu likti tavo glėbyje.

Tad pasilikime taip ilgiau,

Pasilikime vienas šalia kito.

Padovanokim vienas kitam meilę,

Tokią amžiną ir tvirtą...

Kai tavo rankos slenka mano kūnų...

Kai tavo rankos bando jį pažinti...

Aš tenoriu, kad tai nesibaigtų...

Tenoriu jausti tave šalia...

Aš niekinga,

Tave išdavusi kalė.

Pasipūtusi,

Ir vietos sau nerandanti kvailė.

Tavęs vieno,

Ilgai aš norėjau.

Kaip žaisliuko mielo,

Tokio pat vienkartinio.

Ir trumpą laiką,

Tave aš mylėjau.

Kad geriau būtų,

Kad kitiems įtiktų.

Giliai širdy,

Aš tavęs nemėgau.

Ir buvai tu man,

Tik trumpai žaidimui.

Buvo mums gera,

Gal dieną, gal dvi.

Galiausiai supratom,

Kad naudos iš to jokios...

Apgaudinėjau tave,

O tu taikstytis mėginai.

Gaila turėtų tikriausiai būti,

Bet man vis dar pochui ar koks ten tas jausmas...

Tu aiškiai ir tiesiai šviesiai pasakei, kad nieko nebus.

Okey. Aš viską kuo puikiausiai supratau ir pakeisti nemėginau.

Tai kodėl dabar, kai šalia manęs esi ne tu, o kažkas kitas,

Tavo akys amžinai žvelgia į mane su neapsakomu skausmu?

Kodėl dabar, kai aš bandau būti laiminga be tavęs,

Tu atrodai kaip palaužtas ir sužlugdytas vaikas.

Kodėl, kai pats man tarei sudie šypsojaisi,

O kai galiausiai tai sakau aš ir esu laiminga – tu liūdi ?

Niekada tikriausiai šito nesuprasiu,

Niekada tikriausiai nepajėgsiu tavęs paklausti kame bėda.

Bet savęs jau nekaltinsiu ir tikrai nebėgsiu atgal,

Jei jau palikai laimingas – tai priimk viską, ką aš tau duosiu taip pat su šypsena savam veide.

-Jis man nepatinka!

Šaukiau parkrisdama ant kelių prie tuščios lovos ir bandydama paslėpti veidą po antklode.

-Ko čia dabar verkiu kaip kvaiša, juk tai buvo tik išsigalvojimas...

Kartojau sau ir vis valiausi skruostais besiritančias ir iš akių nesustabdomai byrančias ašaras. Nors ir sakiau tokius neigiamus dalykus, tikinau save, kad viskas tiesiog kvaila, kad jokių jausmų nejaučiau, vis dėlto širdį man klaikiausiai skaudėjo ir tai įrodė visai ką kitą, nei aš galvojau.

Akimirka, kai suvokiau kad tavęs netekau buvo skaudi,

Akimirka, kai tu patvirtinai šį faktą buvo dar skaudesnė.

Kai mėginau kažką pakeisti, susigrąžinti kas buvo - likau kvailės vietoje.

Tad teko nuleisti savo išskleistus sparnus, pasilikti ant žemės ir toliau nuo tavęs...

09.15 - Kas per mintys per Lietuvių pamokas

Ir vėl per Lietuvių kalbos pamoką nebuvo kas veikti... ;D

Šiandien savęs klausiau

Kodėl jis man patinka.

Šiandien savęs klausiau

Ar tai išviso buvo tikra.

Jo šypsena žavinga

O akys it vanduo.

Bet po visu tuo puikumu

Tik apkartus širdis slepias.

Ir ką aš jame pamatyti sugebėjau,

Ko išvis į jį pažiūrėjau.

Jo veidas ramus naktim man vaidenas,

O rytais it saulė širdį nudilgo.

Kaip šiltas ir jaukus kavos aromatas,

Taip ir jis su savo šypsena ir akimis.

Tą sunkų ir liūdną rytą,

Man praskaidriną ir padaro gražų.

Būna kartais...

Kartais,

Tenoriu išmokyti tave mylėti.

O kartais,

Nekęsti ir užmiršti.

Kartais,

Noriu būti tavo sielos dalimi.

O kartais,

Pačia baisiausia naujiena.

Būna dienų,

Kai noriu laikyti tave už rankos.

Bet būna ir tokių,

Kai noriu nustumti šalin.

Būna dienų,

Kai be tavęs nieko daugiau nematau,

Bet būna ir tokių,

Kai nuo tavęs man paskausta akys.

Ir pasitaiko momentų,

Kai viskas tiesiog mane užknisa.

Pasitaiko tokių minučių,

Kai nieko nenoriu.

Ir nutinka kartais taip,

Kad tu man viskas.

Bet kartais,

Kai esi tik šlapia vieta.

Kaip kartais įdomiai galį žmogų paveikti sapnai.

Kaip kartais keistai galima pasijusti nuo to, ką juose išvydai.

Štai aš regėjau sunkiai jau pamenamus veido bruožus.

Jaučiau šaltas rankas, užuodžiau taip pažįstamą, bet atpasakoti neįmanomą kvapą.

O pabudau su ašaromis akyse.

Kodėl ? Nes tikėjausi, kad tai gal tikra.

Kad gal galėsiu amžinai sapnuoti.

O gal dėl to, kad suvokiau tiesą - jog tai neįmanoma.

Oho, kaip gera vėl mylėti,

Ir tave savo širdy turėti.

Kaip gera vėl jaustis kažko verta,

Ir šypsotis ne tik dėl kitų ^^

?

Koks tas mano gyvenimas šiandien ...

Tau į akis tiesiai šviesiai sakau, kad esu laiminga ir linksma.

Bet tai tik melas, kuriuo aš dengiuosi ir meluoju tau.

Kodėl taip darau ?

Nes nenoriu, kad pamatytum manas ašaras.

Nenoriu, kad sužinotum - juk tu vis dar man brangus...

Wtf is love ?

Kaip yra pasakęs ponas Francois Mauriac,

Mylėti - tai regėti miražus, kurių nemato kiti.

O mano pamėgtas Šekspyras pasakė,

Kad Meilė nuteikia kaip Saulės spindulys po lietaus.

Tad kodėl kai aš myliu,

Man matyti tik tamsūs košmarai.

Kodėl toji mano meilė,

Mane nuteikia kaip siaubingas sapnas...

Tilichas yra sakęs,

Kad meilėje svarbiausiai yra klausytis.

Tai kodėl dėl Dievo meilės,

Tu amžinai užsikimšęs ausis...

Nesirengiu tavęs vadinti debilu,

Nes meilė mus visus tokiais padaro.

Bet, kad tu kurčias ir aklas,

Tai šito jau nepaneigsiu...

Kad ir kaip gaila,

Esi dar ir nebylys.

Į kelnes dedantis,

Užsisklendęs bailys.

Ir man nesvarbu,

Kad pati esu bailė.

Savo meilę tau

Vėl atskleisti bijanti kvailė.

Nes galų gale,

Abu suvogsim.

Jog ta karti meilė,

Vertė mus vienam nuo kito suktis.

Fuck u / Tam žmogui kurį galiu mylėti tik iš šono

Pagaliau vadinama naktis,

Man pasidarė tamsi.

Nors kažkodėl,

Per dažnai ji buvo šviesi.

Pagaliau mano primerktos akys,

Pamatė realybę.

Tą skaudžią, šaltą,

Ir per daug ne mielą.

Pagaliau aš išsivadavau,

Iš tų vadinamų tavo kerų.

Pagaliau sugebėjau suvokti,

Kaip viskas yra iš tiesų.

Ar dabar man gyvenimas kitoks ?

Taip. Jis jau ne toks spalvotas.

Ar dabar jau kažkas su manim kitaip?

Taip. Mano širdis jau ne ta.

Ir tiesą pasakius,

Nežinau kur eiti ir ką daryti.

Viskas veda atgal prie tavęs,

O to labiausiai man nereikia.

Ir nepyk,

Kad į tave pažvelgi negaliu.

Man per daug skaudu,

Aš per daug kenčiu.

Bus geriau,

Jei naktis ir liks tamsi.

O mano širdis,

Tik man vienai priklausys..